Kas tai ir kodėl tai svarbu
Vilniaus savivaldybė jau kurį laiką palaiko atvirų duomenų portalą, kuriame kaupiami įvairūs su miestu susiję duomenys – nuo eismo intensyvumo iki želdynų būklės. Daugelis gyventojų apie tai tiesiog nežino, o tie, kurie žino, dažnai nesupranta, kaip tais duomenimis pasinaudoti praktiškai.
Iš esmės tai yra informacija, kurią savivaldybė renka mokesčių mokėtojų pinigais. Logiška, kad ji turėtų būti prieinama visiems, o ne tik valdininkams ar tyrėjams.
Kur rasti ir ką ten rasite
Pagrindinis adresas – opendata.vilnius.lt. Portale šiuo metu skelbiami duomenų rinkiniai apie viešąjį transportą, oro kokybę, statybų leidimus, gyventojų skaičių pagal seniūnijas, komunalinių atliekų kiekius ir dar nemažai kitų dalykų.
Duomenys dažniausiai pateikiami CSV arba JSON formatais, kartais – kaip interaktyvūs žemėlapiai. Norint tiesiog peržiūrėti skaičius, pakanka naršyklės. Norint juos analizuoti giliau – pravers bent baziniai įgūdžiai su skaičiuokle ar kokiu nors duomenų įrankiu.
Ką su tuo daryti paprastam žmogui
Nebūtina būti programuotoju ar duomenų analitiku. Keletas konkrečių pavyzdžių, kaip gyventojai jau naudoja šią informaciją:
- Tėvai tikrina oro taršos rodiklius prie mokyklų prieš rinkdamiesi gyvenamąją vietą
- Smulkaus verslo savininkai analizuoja pėsčiųjų srautus prieš atidarydami naują vietą
- Aktyvistai naudoja statybų leidimų duomenis, kai ginčija konkrečius projektus seniūnijų susirinkimuose
- Žurnalistai tikrina, ar savivaldybės teiginiai atitinka realius skaičius
Visais šiais atvejais nereikia jokio specialaus leidimo ar registracijos – duomenys tiesiog parsiunčiami ir naudojami.
Kur sistema dar šlubuoja
Sąžiningai kalbant, portalas nėra tobulas. Kai kurie duomenų rinkiniai atnaujinami neregulariai, o metaduomenys – aprašymai, paaiškinantys, ką konkretus skaičius reiškia – kartais būna per menki arba jų visai nėra. Tai reiškia, kad be papildomų žinių sunku suprasti kontekstą.
Be to, dalis vertingos informacijos vis dar lieka uždaruose vidiniuose sistemose ir į portalą nepatenka. Tai ne tiek techninis, kiek administracinis klausimas – kiek savivaldybės padalinių yra pasirengę dalytis tuo, ką renka.
Duomenys kaip pilietinis įrankis
Atvirų duomenų idėja yra gana paprasta: valdžia dirba skaidriau, kai jos veikla yra matoma. Vilniaus portalas šiuo atžvilgiu yra žingsnis teisinga kryptimi, nors ir ne visada nuoseklus.
Kiekvienas gyventojas, kuris bent kartą pasižiūri, kokie duomenys apie jo miestą yra vieši, geriau supranta, kaip miestas funkcionuoja. O tai jau savaime turi vertę – nepriklausomai nuo to, ar tie duomenys bus panaudoti kokiam nors projektui, ar tiesiog perskaityta ir užmiršta.