Viešoji komunikacija be kalbos barjerų – ar tai įmanoma?
Savivaldybės skelbia konkursus, ministerijos leidžia įsakymus, bibliotekos kviečia į renginius – ir viskas lietuviškai. Gerai, jei esi lietuvis. O jei ne? Ukrainietis, kuris dar tik mokosi kalbos? Lenkas iš Vilniaus rajono? Vietnamietis, dirbantis Kaune? Jie tiesiog lieka už informacijos ribų, nors ta informacija jiems galbūt svarbiausia.
Čia ir prasideda pokalbis apie atvirus duomenis ir nemokamus vertimo įrankius – ne kaip apie technologinį žaislą, o kaip apie realų sprendimą realiai problemai.
Atvirų duomenų logika: kas tai ir kodėl tai svarbu
Atvirų duomenų idėja paprasta – valstybės ar savivaldybių surinkta informacija priklauso visiems, ne tik tiems, kas ją surinko. Lietuvoje veikia data.gov.lt portalas, kuriame galima rasti viską nuo demografinių statistikų iki viešojo transporto tvarkaraščių. Europos Sąjungos lygmeniu – data.europa.eu.
Praktiškai tai reiškia: jei rengiate pranešimą apie socialines paslaugas tam tikrame rajone, jums nereikia nieko išradinėti. Galite pasiimti jau esančius duomenis, sujungti juos su savo žinute ir pateikti kelių kalbų versijomis. Skamba paprastai? Iš esmės taip ir yra.
Vertimo įrankiai – ne tobuli, bet labai naudingi
DeepL, Google Translate, LibreTranslate – šie įrankiai nėra profesionalaus vertėjo pakaitalas, bet jie yra pakankamai geri pirminiam komunikacijos sluoksniui. Ypač kai kalbame apie trumpus, aiškiai suformuluotus viešuosius pranešimus.
Keletas praktinių pastabų:
- DeepL lenkia kitus europietiškų kalbų porose – jo vertimai skamba natūraliau.
- Google Translate API turi nemokamą kvotą, kuri daugeliui nedidelių projektų visiškai pakanka.
- LibreTranslate – atviro kodo sprendimas, kurį galima diegti savo serveryje, jei svarbus duomenų privatumas.
Svarbiausia taisyklė: automatiškai išverstas tekstas visada turėtų būti peržiūrėtas bent vieno gimtakalbio – net trumpai. Mašina gali išversti žodžius, bet ne kontekstą.
Kaip tai atrodo praktikoje
Įsivaizduokite nedidelę savivaldybę, kuri nori informuoti gyventojus apie pasikeitusias šiukšlių išvežimo datas. Tradiciškai – vienas skelbimas lietuviškai, galbūt laikraštyje. Dabar – tas pats skelbimas, sugeneruotas trimis ar keturiomis kalbomis per kelias minutes, patalpintas savivaldybės svetainėje ir išsiųstas per socialinius tinklus.
Duomenys apie tai, kurios tautinės mažumos gyvena konkrečiame rajone, yra prieinami – Statistikos departamento atvirieji duomenys tai leidžia sužinoti. Taigi galima ne spėlioti, kokiomis kalbomis reikia komunikuoti, o tiesiog pažiūrėti.
Tokius sprendimus jau taiko kai kurios Skandinavijos savivaldybės, Nyderlandų miestai. Lietuva čia nėra atsilikusi technologiškai – atsilikta tiesiog dėl įpročio.
Kai technologija susitinka su atsakomybe
Galiausiai tai nėra klausimas, ar turime įrankius. Turime. Klausimas – ar manome, kad daugiakalbė komunikacija yra svarbi. Atvirų duomenų naudojimas leidžia priimti sprendimus ne iš nuojautų, o iš faktų: žinoti, kur gyvena kokios bendruomenės, kokios kalbos joms artimos, kokia informacija joms reikalinga. Nemokamų vertimo įrankių kombinacija su tais duomenimis – tai ne biudžeto klausimas, o prioritetų klausimas.
Viešoji komunikacija, kuri pasiekia tik tuos, kas jau ir taip gerai integruoti, nėra viešoji komunikacija. Ji yra tik patvirtinimas, kad sistema kalba pati su savimi. O tai, kad technologijos šią problemą dabar leidžia spręsti pigiai ir greitai – tai jau ne pasiteisinimas, o iššūkis.