Kaip naudoti atvirus duomenis ir nemokamus API kuriant savo pirmąją technologijų naujienų agregavimo programėlę

Pradžia: kodėl tai geriau nei dar vienas „Hello World” Jei jau išmokai parašyti savo pirmąją funkciją ir pradedi galvoti, ką daryti toliau – naujienų agregatorius yra vienas geriausių projektų, kurį gali pasidaryti. Ne todėl, kad tai lengva. O todėl, kad tai realu. Tu sukuri kažką, ką iš tikrųjų naudosi. Kažką, ką gali parodyti draugui ar…

Skaityti toliau

Kompiuterių remontas Klaipėdoje: ką būtina žinoti prieš atiduodant įrenginį taisyti

Kai ekranas užgęsta netinkamu metu Klaipėda – miestas prie jūros, kur vėjas atneša druskos, o drėgmė prasiskverbia pro kiekvieną plyšį. Galbūt todėl čia kompiuteriai genda kiek dažniau nei kitur – arba tiesiog taip atrodo tiems, kurie vieną rytą atidaro nešiojamąjį kompiuterį ir randa tik juodą ekraną vietoj įprasto darbo stalo. Taisyti ar ne? Ir jei…

Skaityti toliau

Kaip naudoti atvirus duomenis ir nemokamus vertimo įrankius kuriant daugiakalbius viešuosius pranešimus

Viešoji komunikacija be kalbos barjerų – ar tai įmanoma? Savivaldybės skelbia konkursus, ministerijos leidžia įsakymus, bibliotekos kviečia į renginius – ir viskas lietuviškai. Gerai, jei esi lietuvis. O jei ne? Ukrainietis, kuris dar tik mokosi kalbos? Lenkas iš Vilniaus rajono? Vietnamietis, dirbantis Kaune? Jie tiesiog lieka už informacijos ribų, nors ta informacija jiems galbūt svarbiausia….

Skaityti toliau

Kaip parduoti seną kompiuterį už geriausią kainą: praktinis vadovas lietuviams

Kai senas draugas tampa našta Kažkada jis buvo viskas — greitas, patikimas, beveik gyvas. Dabar stovi kampe ir renka dulkes, o jo ventiliatorius ūžia kaip senas traktorius. Senas kompiuteris. Kiekvienuose namuose yra bent vienas toks, ir kiekvienas savininkas anksčiau ar vėliau susiduria su tuo pačiu klausimu: ką su juo daryti? Išmesti gaila, palikti — beprasmiška….

Skaityti toliau

Kaip lietaus nuotekų tinklų duomenys tapo viešai prieinami ir ką su jais galite padaryti

Kažkada tai buvo paslaptis Dar prieš porą metų, jei norėjai sužinoti, kur eina lietaus nuotekų vamzdis po tavo namo kiemu, turėjai rašyti oficialius prašymus, laukti atsakymų, kartais net važiuoti į savivaldybę su paso kopija. Skamba absurdiškai, bet taip ir buvo. Infrastruktūros duomenys Lietuvoje ilgą laiką gyveno kažkokioje pilkoje zonoje – techniškai vieši, bet praktiškai nepasiekiami….

Skaityti toliau

Kaip naudoti atvirus duomenis norint sekti vietines naujienas dar prieš joms patenkant į žiniasklaidą

Kodėl oficiali žiniasklaida visada atsilieka Redakcijos dirba pagal savo ritmus. Žurnalistas gauna informaciją, ją patikrina, suderina su redaktoriumi, ir tik tada straipsnis pasirodo svetainėje. Šis procesas užtrunka valandas, kartais dienas. Tuo tarpu duomenys, kurie maitina tas pačias naujienas, dažnai yra viešai prieinami žymiai anksčiau – tiesiog niekas jų neskaito. Atvirų duomenų šaltiniai – tai registrai,…

Skaityti toliau

Kaip vyrai gali naudoti atvirus valstybinius duomenis savo finansinėms ir karjeros sprendimams priimti

Duomenys, kurie jau priklauso tau – bet kurių niekas nenaudoja Dauguma vyrų, kai reikia priimti svarbų sprendimą – keisti darbą, pradėti verslą, investuoti į nekilnojamąjį turtą – remiasi arba draugų patarimais, arba savo nuojauta. Tai suprantama. Bet yra trečias kelias, apie kurį beveik nekalbama: valstybiniai atvirieji duomenys. Jie vieši, nemokami ir pilni informacijos, kuri gali…

Skaityti toliau

Kaip naudoti atvirus duomenis kuriant vietines naujienas: praktinis žurnalistų vadovas

Kas tie atvirieji duomenys ir kodėl jie svarbūs žurnalistams Atvirieji duomenys – tai informacija, kurią valstybinės institucijos, savivaldybės ar kitos organizacijos skelbia viešai ir laisvai prieinamą. Biudžetų suvestinės, viešųjų pirkimų sąrašai, gyventojų statistika, aplinkosaugos matavimai – visa tai gali gulėti internete ir laukti, kol kas nors paims ir panaudos. Žurnalistams tai reiškia vieną paprastą dalyką:…

Skaityti toliau