Kodėl atvirų duomenų portalai – tai ne tik biurokratinis reikalas
Kai pirmą kartą išgirdau apie atvirų duomenų portalus, atrodė, kad tai kažkoks valdiškas dalykas, skirtas tik statistikams ir akademikams. Klydom abu – ir aš, ir tikriausiai jūs, jei taip galvojate. Realybė tokia, kad šie portalai yra tikra aukso kasykla bet kuriam verslui, kuris nori priimti protingus sprendimus, o ne spėlioti ranka į orą.
Atvirų duomenų portalai – tai valstybinės ir savivaldos institucijų skelbiami duomenų rinkiniai, kuriuos galite naudoti visiškai nemokamai. Čia rasite viską – nuo demografinių rodiklių iki transporto srautų, nuo nekilnojamojo turto kainų iki verslo registrų. Ir viskas prieinamu formatu, dažniausiai Excel, CSV ar JSON failais.
Problema ta, kad dauguma smulkių ir vidutinių verslų apie tai net nežino arba mano, jog tai per sudėtinga. Tiesą sakant, pradėti naudotis šiais duomenimis yra paprasčiau nei susikurti Facebook reklamos kampaniją. Reikia tik žinoti, kur žiūrėti ir ką ieškoti.
Kur rasti tuos garsiuosius duomenis ir kaip nesikankinti
Lietuvoje pagrindinis atvirų duomenų šaltinis yra opendata.gov.lt portalas. Čia rasite šimtus duomenų rinkinių iš įvairiausių sričių. Bet štai jums praktiška tiesa – ne visi duomenys ten vienodai naudingi verslui. Kai kurie yra pasenę, kai kurie – per daug abstraktūs.
Pradėkite nuo savivaldybių portalų. Pavyzdžiui, Vilnius turi savo atvirų duomenų skiltį, kur rasite labai konkrečių dalykų – kur yra nemokamos parkavimo vietos, kur planuojami nauji projektai, kur didžiausia gyventojų koncentracija. Jei jūsų verslas lokalus, tai bus daug vertingiau nei bendri šalies duomenys.
Dar vienas neįvertintas šaltinis – Statistikos departamentas. Jų duomenų bazėje galite rasti tikrai detalią informaciją apie vartotojų elgseną, pajamas, išlaidas. Taip, sąsaja atrodo tarsi sukurta 2005 metais, bet duomenys ten tikrai vertingi. Tiesiog reikia kantrybės.
Užsienio verslams ar tiems, kas planuoja plėtrą – žvilgtelėkite į Eurostat ir panašius europietiškus portalus. Ten rasite palyginamuosius duomenis tarp šalių, kurie puikiai tinka rinkos analizei.
Kokius duomenis ieškoti, jei parduodate produktus ar paslaugas
Gerai, turite prieigą prie tūkstančių duomenų rinkinių. Ir ką dabar? Čia prasideda tikrasis darbas. Pirmiausia turite suprasti, kokia informacija iš tiesų padėtų jūsų verslui.
Jei turite fizinę parduotuvę ar planuojate ją atidaryti, jums reikia demografinių duomenų apie konkrečią vietovę. Kiek žmonių gyvena tam tikrame rajone? Kokia jų amžiaus struktūra? Kokios pajamos? Ar ta vieta auga, ar mažėja gyventojų skaičius? Visa ši informacija yra atviruose duomenyse, tereikia ją surasti ir suprasti.
Tarkim, planuojate atidaryti sporto prekių parduotuvę. Žiūrite duomenis ir matote, kad tam tikrame Vilniaus rajone gyventojų vidutinis amžius – 28 metai, pajamos viršija miesto vidurkį 15%, o netoliese yra trys dideli gyvenamieji kvartalai, kurie bus baigti per artimiausius dvejus metus. Tai jau ne spėliojimas – tai duomenimis pagrįstas sprendimas.
Paslaugų verslams svarbu žiūrėti į verslo registrų duomenis. Kiek jūsų potencialių klientų (kitų įmonių) yra tam tikroje teritorijoje? Kokios jų pajamos? Ar jos auga, ar mažėja? Jei teikiate buhalterines paslaugas, galite pamatyti, kur labiausiai auga naujų įmonių skaičius ir ten sutelkti savo marketingo pastangas.
Kaip paversti sausus skaičius į pinigus uždirbančias įžvalgas
Turite duomenis – puiku. Bet Excel lentelė su tūkstančiais eilučių dar nėra įžvalga. Čia daugelis ir sustoja, nes atrodo per sudėtinga. Tačiau iš tikrųjų jums nereikia būti duomenų mokslininku.
Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų. Jei turite pardavimų duomenis iš savo verslo, palyginkite juos su demografiniais duomenimis. Galbūt pastebėsite, kad jūsų produktai geriau parduodasi rajonuose su tam tikra gyventojų struktūra. Tai jau vertinga informacija – žinote, kur reklamuotis.
Vienas mano klientas pardavinėjo ekologišką maistą. Paėmėme atvirų duomenų apie pajamas skirtinguose Vilniaus rajonuose, sukryžiavome su jo pardavimų statistika ir pamatėme aiškų ryšį – jo produktai geriau perka rajonuose, kur vidutinės pajamos didesnės nei 1500 eurų per mėnesį. Ką jis padarė? Nukreipė visą reklamą būtent į tuos rajonus ir per tris mėnesius pardavimai išaugo 34%.
Dar vienas praktiškas pavyzdys – transporto srautų duomenys. Jei turite lauko reklamą ar planuojate ją pirkti, galite pamatyti, kuriose vietose praeina daugiausiai žmonių ar automobilių. Ne reklamos agentūros pasakojimas „čia gera vieta”, o konkretūs skaičiai.
Konkurentų analizė be detektyvinių paslaugų
Štai ko daugelis nežino – atviruose duomenyse galite rasti daug informacijos apie savo konkurentus. Juridinių asmenų registre matote jų pajamas, pelną, darbuotojų skaičių. Tai vieša informacija, kurią bet kas gali pasižiūrėti.
Žinoma, tai ne realaus laiko duomenys – paprastai yra metų vėlavimas. Bet vis tiek galite pamatyti tendencijas. Ar jūsų konkurentas auga? Ar samdė daugiau žmonių? Ar galbūt pajamos krenta? Visa tai padeda suprasti rinkos situaciją ir planuoti savo strategiją.
Galite pasidaryti net paprastą Excel lentelę su pagrindiniais konkurentais ir kas ketvirtį atnaujinti jų duomenis. Per metus pamatysite aiškią tendenciją – kas stiprėja, kas silpnėja, kas keičia strategiją. Tai kainuoja jums nulį eurų ir gal valandą laiko kas ketvirtį.
Dar vienas triukas – žiūrėkite viešųjų pirkimų duomenis. Jei jūsų konkurentai laimi tam tikrus konkursus, matote, kokias kainas jie siūlo, kokias paslaugas teikia. Tai padeda suprasti rinkos kainas ir galbūt rasti nišą, kur galite konkuruoti.
Rinkos prognozės be brangių konsultantų
Visi nori žinoti, kas bus ateityje. Konsultacinės kompanijos už tai prašo tūkstančių. Bet iš tikrųjų galite patys padaryti gana tikslias prognozes, jei mokate naudotis atvirais duomenimis.
Žiūrėkite į istorinius duomenis ir tendencijas. Pavyzdžiui, jei matote, kad tam tikroje srityje verslo įmonių skaičius auga 10% kasmet jau penkerius metus, tikėtina, kad ir kitais metais augs panašiai. Jei teikiate paslaugas toms įmonėms, žinote, kad jūsų potencialių klientų bazė didės.
Arba žiūrėkite į demografinius pokyčius. Jei matote, kad tam tikroje teritorijoje sparčiai auga jaunų šeimų su vaikais skaičius, galite prognozuoti, kad po kelerių metų ten reikės daugiau paslaugų vaikams – nuo darželių iki vaikų drabužių parduotuvių.
Neseniai dirbau su klientu, kuris planuoja investuoti į nekilnojamąjį turtą. Paėmėme atvirų duomenų apie planuojamus infrastruktūros projektus – naujus kelius, mokyklas, parkus. Tada žiūrėjome, kaip istoriškai nekilnojamojo turto kainos kito po tokių projektų įgyvendinimo. Rezultatas? Radome tris perspektyvias zonas, kur kainos tikėtina augs 20-30% per artimiausius trejus metus.
Praktiniai įrankiai ir metodai kasdieniam darbui
Gerai, teorija aišku, bet kaip tai daryti praktiškai? Jums nereikia mokėti programuoti ar turėti brangių įrankių. Pakanka Excel arba nemokamo Google Sheets ir šiek tiek noro išmokti.
Pirmiausia, išsisaugokite duomenų rinkinius, kurie aktualūs jūsų verslui. Susikurkite paprastą sistemą – pavyzdžiui, aplanką Google Drive, kur laikysite visus atsisiųstus duomenis. Pažymėkite datą, kada juos atsisiuntėte, nes vėliau norėsite palyginti su naujesniais.
Išmokite keletą paprastų Excel funkcijų. VLOOKUP arba INDEX/MATCH padės sujungti skirtingus duomenų rinkinius. Pivot lentelės leis greitai apibendrinti didelius duomenų kiekius. Yra tūkstančiai nemokamų YouTube pamokų apie tai – per savaitgalį galite išmokti pagrindus.
Jei norite automatizuoti procesą, pažiūrėkite į įrankius kaip Power BI (turi nemokamą versiją) arba Google Data Studio (visiškai nemokamas). Juose galite susikurti interaktyvias skelbimų lentas, kurios automatiškai atsinaujina, kai atnaujinate duomenis.
Dar vienas patarimas – nesistenkite analizuoti visų duomenų iš karto. Pradėkite nuo vieno ar dviejų rodiklių, kurie labiausiai svarbūs jūsų verslui. Pavyzdžiui, jei turite kavinę, pradėkite nuo pėsčiųjų srautų duomenų jūsų gatvėje. Kai išmoksite su tuo dirbti, pridėkite daugiau duomenų.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per kelerius metus, kai padėju verslams naudotis atvirais duomenimis, mačiau tas pačias klaidas vėl ir vėl. Gera žinia – jų lengva išvengti, jei žinote, ko saugotis.
Pirmoji klaida – naudoti pasenusus duomenis. Visada žiūrėkite, kada duomenys buvo paskutinį kartą atnaujinti. Jei matote duomenis iš 2018 metų, jie tikriausiai jau nebeatspindi realybės, ypač po pandemijos, kuri viską pakeitė.
Antroji klaida – nesuprasti, ką duomenys iš tikrųjų reiškia. Pavyzdžiui, matote, kad tam tikrame rajone vidutinės pajamos yra 1200 eurų. Bet ar tai bruto, ar neto? Ar tai šeimos, ar vieno asmens pajamos? Visada skaitykite duomenų aprašymus ir metodologijas.
Trečioji klaida – daryti išvadas iš per mažo duomenų kiekio. Jei matote, kad per vieną mėnesį kažkas pasikeitė, tai dar ne tendencija. Žiūrėkite bent metų ar geriau kelių metų duomenis, kad pamatytumėte tikrąsias tendencijas.
Ketvirtoji klaida – ignoruoti kontekstą. Duomenys gali rodyti, kad tam tikroje vietoje auga gyventojų skaičius, bet gal tai laikinas dalykas dėl naujo projekto? Visada bandykite suprasti platesnį kontekstą, kodėl duomenys tokie, kokie yra.
Kai duomenys tampa jūsų konkurenciniu pranašumu
Štai ko daugelis verslų nesuvokia – atvirų duomenų naudojimas nėra vienkartinis projektas. Tai turėtų tapti nuolatine jūsų verslo praktika, kaip ir finansų planavimas ar marketingas.
Susikurkite paprastą rutiną. Pavyzdžiui, kas ketvirtį skirkite porą valandų peržiūrėti naujausius duomenis, kurie aktualūs jūsų verslui. Palyginkite su ankstesniais duomenimis. Ar matote kokių nors pokyčių? Ar tai keičia jūsų strategiją?
Geriausi rezultatai ateina tada, kai duomenis naudojate ne tik strateginiams sprendimams, bet ir kasdienei veiklai. Vienas mano klientas, turintis kelis restoranų, kas savaitę žiūri oro prognozes ir transporto srautų duomenis, kad planuotų produktų pirkimus. Rezultatas – 15% mažiau išmetamų produktų ir geresnė marža.
Kitas pavyzdys – internetinės parduotuvės savininkas naudoja demografinius duomenis, kad optimizuotų pristatymo zonas. Jis žino, kuriuose rajonuose yra daugiausiai jo tikslinės auditorijos, ir ten siūlo greitesnį pristatymą. Tai padidino konversijas tose zonose 28%.
Realybė tokia, kad atvirų duomenų naudojimas nebėra privalumas – tai tampa būtinybe. Jūsų konkurentai jau tai daro arba greitai pradės. Klausimas ne ar pradėti, o kada. Ir atsakymas paprastas – dabar.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Atsisiųskite vieną duomenų rinkinį, kuris aktualus jūsų verslui. Pažiūrėkite, ką ten rasite. Paeksperimentuokite su duomenimis. Galbūt pirmą kartą nerasite nieko revoliucingo, bet išmoksite procesą. O kai išmoksite, galimybės tampa beribės.