Kažkada tai buvo paslaptis
Dar prieš porą metų, jei norėjai sužinoti, kur eina lietaus nuotekų vamzdis po tavo namo kiemu, turėjai rašyti oficialius prašymus, laukti atsakymų, kartais net važiuoti į savivaldybę su paso kopija. Skamba absurdiškai, bet taip ir buvo. Infrastruktūros duomenys Lietuvoje ilgą laiką gyveno kažkokioje pilkoje zonoje – techniškai vieši, bet praktiškai nepasiekiami.
Dabar situacija pasikeitė. Ir tai tikrai verta pakalbėti.
Kas iš tikrųjų atsitiko
Lietuvos infrastruktūros informacinė sistema – INFOSTATYBA ir su ja susiję registrai – pamažu pradėjo atverti duomenis. Lietaus nuotekų tinklų informacija tapo prieinama per geoportal.lt platformą, o kai kurios savivaldybės papildomai publikuoja savo GIS sluoksnius atviruose duomenų portaluose.
Tai nereiškia, kad viskas tobula. Duomenų kokybė skiriasi nuo miesto iki miesto – Vilniuje ji gerokai geresnė nei mažesniuose miesteliuose, kur vamzdynų schemos gali būti skenavimas iš popieriaus brėžinių, padarytas kažkada devintajame dešimtmetyje. Bet bent jau kažkas yra.
Kam tai reikalinga ir ką galima daryti
Pirmiausia – statybininkams ir projektuotojams. Prieš kasant, dabar galima bent apytiksliai patikrinti, ar po žeme neslypi koks kolektorius. Tai taupo ir pinigus, ir nervus.
Bet įdomiau tai, kad duomenimis pradėjo naudotis ir visiškai kiti žmonės:
- Miestų tyrėjai ir urbanistai analizuoja, kaip lietaus vanduo juda per miestą, kur formuojasi potvynio rizikos zonos
- Aplinkosaugininkai tikrina, ar lietaus nuotekos neatsitiktinai jungiasi prie buitinių – tai vis dar dažna problema senesnėse teritorijose
- Aktyvistai ir žurnalistai naudoja duomenis kaip argumentą diskusijose apie miestų planavimą
- Eiliniai gyventojai gali patikrinti, kodėl po stipraus lietaus jų gatvė virsta upe
Techniškai duomenis galima parsisiųsti WFS formatu arba tiesiog naršyti per žemėlapio sąsają. Jei moki dirbti su QGIS ar net su paprastu Python, gali susidaryti gana išsamų vaizdą apie bet kurio rajono drenažo sistemą.
Vienas praktinis patarimas
Jei nori pradėti – eik į geoportal.lt, ieškok sluoksnių su žodžiu „lietaus” arba „nuotekų”. Kai kurie sluoksniai reikalauja registracijos, bet ji nemokama. Savivaldybių atvirų duomenų portalai (pvz., Vilniaus opendata.vilnius.lt) kartais turi aktualesnę informaciją nei centrinis registras, tad verta patikrinti abu šaltinius ir palyginti.
Ir dar – nepasitikėk duomenimis aklai. Tai infrastruktūra, kuriai dešimtys metų, ir ne viskas, kas pažymėta žemėlapyje, egzistuoja realybėje tokia forma.
Kodėl tai iš tikrųjų svarbu – ne tik specialistams
Mes gyvename miestuose, kurie keičiasi greičiau nei bet kada. Klimatas darosi kaprizingesnis, lietus intensyvesnis, o senoji infrastruktūra to neprojektavo. Kai duomenys apie lietaus nuotekų tinklus yra viešai prieinami, atsiranda galimybė – ne tik inžinieriams, bet ir paprastiems žmonėms – suprasti, kaip miestas „kvėpuoja” po lietaus, kur yra silpnosios vietos, ir galbūt net reikalauti, kad kažkas būtų padaryta.
Atvirumas čia nėra tik techninis klausimas. Tai klausimas apie tai, kas turi teisę žinoti, kaip veikia vieta, kurioje gyvena. O atsakymas turėtų būti paprastas – visi.