Kodėl atvirų duomenų portalai – tai ne tik biurokratinis žaidimas
Kai pirmą kartą išgirdau apie atvirų duomenų portalus, pagalvojau, kad tai dar viena valdžios iniciatyva, kuri gražiai skamba, bet praktinės naudos neduoda. Klydinau. Šiandien šie portalai yra tikra aukso kasykla bet kuriam verslui, kuris nori priimti sprendimus remdamasis faktais, o ne nuojauta ar „taip visada darėme”.
Atvirų duomenų portalai – tai valstybinės ir savivaldybių institucijų, tarptautinių organizacijų bei kitų subjektų skelbiami duomenų rinkiniai, kuriuos galima laisvai naudoti, analizuoti ir pritaikyti verslo tikslams. Lietuvoje pagrindinis toks portalas yra data.gov.lt, bet yra ir kitų – Europos Sąjungos lygmens, statistikos departamento, registrų centro ir panašiai.
Problema ta, kad daugelis verslininkų net nežino, jog tokie duomenys egzistuoja, arba mano, kad tai skirta tik didelėms korporacijoms ar IT specialistams. Realybė kitokia – net nedidelė kavinė ar internetinė parduotuvė gali rasti naudingos informacijos, kuri padės geriau suprasti klientus, konkurentus ar rinkos tendencijas.
Ką iš tikrųjų rasite atvirų duomenų portaluose
Pirmą kartą atsidarę tokį portalą, tikriausiai pajusite lengvą painiavą. Duomenų rinkinių gali būti šimtai ar net tūkstančiai, ir ne visada aišku, kas jums aktualu. Todėl verta suprasti, kokių tipų informacija ten skelbiama.
Demografiniai duomenys – tai informacija apie gyventojų skaičių, amžiaus struktūrą, migraciją, gimstamumą. Jei planuojate atidaryti parduotuvę ar paslaugų centrą, šie duomenys padės suprasti, kur gyvena jūsų potencialūs klientai. Pavyzdžiui, jei planuojate vaikų žaislų parduotuvę, norėsite žinoti, kuriuose rajonuose gyvena daugiausiai šeimų su mažais vaikais.
Ekonominiai rodikliai – vidutiniai atlyginimai, nedarbo lygis, verslo subjektų statistika, importo ir eksporto duomenys. Šie skaičiai padeda įvertinti perkamąją galią ir konkurencinę aplinką. Jei matote, kad tam tikrame mieste auga vidutiniai atlyginimai, bet konkurentų skaičius išlieka stabilus, tai gali būti gera vieta plėtrai.
Infrastruktūros duomenys – viešojo transporto maršrutai, kelių būklė, parkavimo aikštelės, viešieji pastatai. Tai ypač svarbu, jei jūsų verslas priklauso nuo fizinės vietos pasirinkimo. Kavinė šalia autobusų stotelės, kur sustoja penki maršrutai, turės daugiau potencialių klientų nei ta, kuri paslėpta šaligatvyje.
Aplinkosaugos duomenys – oro kokybė, triukšmo lygis, žaliųjų zonų išsidėstymas. Galbūt skamba ne itin aktualiai, bet jei kuriate produktą ar paslaugą, susijusią su sveikata ar ekologija, šie duomenys gali tapti jūsų konkurenciniu pranašumu.
Kaip pradėti – pirmieji žingsniai be techninio išsilavinimo
Nebūtina būti duomenų analitiku ar programuotoju, kad pradėtumėte naudotis atvirais duomenimis. Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų.
Pirma, apsilankykite data.gov.lt ir tiesiog panaršykite. Naudokite paieškos funkciją – įveskite žodžius, susijusius su jūsų verslu. Jei turite restoraną, ieškokite „maitinimas”, „turizmas”, „lankytojų srautai”. Jei užsiimate logistika – „transportas”, „keliai”, „kroviniai”.
Daugelis duomenų rinkinių pateikiami CSV, Excel ar JSON formatais. Nesigąskite šių santrumpų. CSV ir Excel failus galite atidaryti net paprasčiausia skaičiuoklės programa – Microsoft Excel, Google Sheets ar nemokama LibreOffice Calc. Tiesiog atsisiųskite failą ir atidarykite – pamatysite lenteles su duomenimis, kuriuos galite rūšiuoti, filtruoti ir analizuoti.
Pradėkite nuo mažų užduočių. Pavyzdžiui, jei planuojate plėtrą į kitą miestą, atsisiųskite duomenis apie gyventojų skaičių ir vidutinį atlyginimą skirtinguose miestuose. Susikurkite paprastą lentelę, kur palygintumėte šiuos rodiklius. Jau vien tai duos jums objektyvesnį vaizdą nei spėliojimai.
Praktiniai pavyzdžiai iš realaus gyvenimo
Teorija teorija, bet kaip tai veikia praktiškai? Pasidalinsiu keliais pavyzdžiais, kurie parodo, kaip skirtingi verslai gali išnaudoti atviruosius duomenis.
Mažmeninės prekybos parduotuvė nori atidaryti naują filialą. Vietoj to, kad pasitikėtų tik nuojauta ar nekilnojamojo turto agento rekomendacijomis, savininkas atsisiunčia duomenis apie gyventojų tankumą, amžiaus struktūrą ir vidutines pajamas skirtinguose miesto rajonuose. Tada prideda duomenis apie konkurentų išsidėstymą (juos galima gauti iš Juridinių asmenų registro duomenų). Sukūrus paprastą žemėlapį su šiais sluoksniais, tampa akivaizdu, kad vienas rajonas turi didelį gyventojų tankumą, augančias pajamas, bet mažai konkurentų. Tai tampa prioritetine vieta naujam filialui.
Internetinė parduotuvė nori optimizuoti pristatymo paslaugas. Savininkas analizuoja savo užsakymų duomenis kartu su viešojo transporto ir kelių infrastruktūros duomenimis. Paaiškėja, kad daugelis užsakymų ateina iš rajonų, kurie yra prie pagrindinių magistralių, bet pristatymas užtrunka ilgai dėl to, kad sandėlis yra netinkamoje vietoje. Perkėlus sandėlį arčiau transporto mazgo, pristatymo laikas sutrumpėja 30%, o tai padidina klientų pasitenkinimą.
Startuolis, kuriančios mobilią aplikaciją turistams, naudoja atviruosius duomenis apie lankytojų srautus muziejuose, kultūros centruose ir gamtos objektuose. Analizuodami sezoninę statistiką, jie sukuria funkcionalumą, kuris rekomenduoja lankytojams mažiau perpildytas vietas tinkamu laiku. Tai tampa jų unikaliu pardavimo argumentu.
Duomenų analizė be sudėtingų įrankių
Kai jau turite duomenis, reikia juos suprasti. Nebūtina mokėti Python ar R programavimo kalbų – daugelį dalykų galite padaryti su paprastomis priemonėmis.
Google Sheets ar Excel turi galingų funkcijų, kurios leidžia atlikti bazinę analizę. Išmokite naudoti kelias pagrindines funkcijas: SUM (suma), AVERAGE (vidurkis), COUNTIF (skaičiavimas pagal sąlygą), VLOOKUP (duomenų paieška). Su šiomis funkcijomis jau galite atlikti 80% reikalingos analizės.
Vizualizacija yra esmė. Skaičiai lentelėje retai kam pasako istoriją, bet grafikas ar diagrama gali iš karto parodyti tendencijas. Naudokite stulpelinės diagramas palyginimams, linijines grafikus tendencijoms laike, žemėlapius geografinei informacijai. Tie patys Excel ir Google Sheets turi integruotus įrankius grafikams kurti – tiesiog pažymėkite duomenis ir pasirinkite grafiko tipą.
Jei norite žengti žingsnį toliau, išbandykite nemokamus įrankius kaip Google Data Studio ar Tableau Public. Jie leidžia kurti interaktyvius prietaisų skydelius, kuriuos galite dalintis su komanda. Pavyzdžiui, galite sukurti prietaisų skydą, kuris rodo jūsų verslo rodiklius greta atitinkamų rinkos duomenų iš atvirų portalų.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per kelerius metus, dirbdamas su atvirais duomenimis, pastebėjau, kad žmonės daro panašias klaidas. Jų išvengimas sutaupys jums daug laiko ir nusivylimo.
Pirmiausia, nepraleiskite metaduomenų. Kiekvienas duomenų rinkinys turėtų turėti aprašymą – kas surinko duomenis, kada, kokiu tikslu, kaip jie atnaujinami. Šie „duomenys apie duomenis” yra kritiškai svarbūs. Jei nežinote, kad duomenys yra treji metai seni, galite priimti sprendimus remdamiesi pasenusia informacija.
Antra klaida – manyti, kad visi duomenys yra tikslūs ir išsamūs. Atvirieji duomenys ne visada yra tobuli. Gali būti trūkstamų reikšmių, klaidų ar nenuoseklumo. Visada patikrinkite duomenų kokybę prieš darydami išvadas. Jei matote keistus šuolius ar nelogiškus skaičius, geriau perkrausite duomenis ar ieškokite alternatyvių šaltinių.
Trečia problema – duomenų analizė be konteksto. Skaičiai patys savaime nieko nereiškia. Jei matote, kad tam tikrame rajone vidutinis atlyginimas yra 1500 eurų, tai gera ar bloga? Priklauso nuo to, su kuo lyginate, kokia ten pragyvenimo kaina, kokia konkurencija. Visada žiūrėkite į duomenis platesniame kontekste.
Ketvirta klaida – per daug duomenų. Taip, tai skamba paradoksaliai, bet galite paskęsti informacijoje. Pradėkite nuo kelių svarbiausių rodiklių, kurie tiesiogiai susiję su jūsų verslo sprendimu. Kai juos išanalizuosite, galite plėsti analizę. Bet jei iš karto bandysite aprėpti viską, greičiausiai nieko nepamatysite.
Kaip integruoti atviruosius duomenis į reguliarią verslo praktiką
Vienkartinė duomenų analizė gali būti naudinga, bet tikroji galia atsiranda, kai atvirieji duomenys tampa reguliarios verslo praktikos dalimi.
Sukurkite duomenų stebėjimo sistemą. Identifikuokite 5-10 svarbiausių išorinių rodiklių, kurie įtakoja jūsų verslą. Tai gali būti demografiniai pokyčiai jūsų veiklos regione, konkurentų skaičius, ekonominiai rodikliai ar bet kas kita. Kas ketvirtį ar kas pusmetį atnaujinkite šiuos duomenis ir stebėkite tendencijas.
Įtraukite duomenis į strateginio planavimo procesą. Kai rengiate metinį planą ar svarstote didelį sprendimą, padarykite duomenų analizę standartine procedūros dalimi. Tai ne tik padės priimti geresnius sprendimus, bet ir suteiks objektyvų pagrindą diskusijoms komandoje.
Mokykite savo komandą. Jei esate vadovas, neskirkite duomenų analizės tik vienam žmogui. Organizuokite trumpą mokymą, kaip naudotis atvirų duomenų portalais ir baziniais analizės įrankiais. Kai daugiau žmonių supranta, kaip naudoti duomenis, atsiranda daugiau įžvalgų ir idėjų.
Derinkite vidinius ir išorinius duomenis. Jūsų verslo duomenys (pardavimai, klientų elgsena, finansai) tampa daug vertingesni, kai juos lyginate su išoriniais rinkos duomenimis. Pavyzdžiui, jei matote, kad jūsų pardavimai sumažėjo 10%, bet kartu matote, kad visame regione perkamoji galia sumažėjo 15%, tai reiškia, kad jūs iš tikrųjų veikiate geriau nei rinka.
Kur dar ieškoti duomenų ir kaip plėsti galimybes
Nors nacionaliniai atvirų duomenų portalai yra puikus pradžios taškas, yra ir daugiau šaltinių, kurie gali būti naudingi.
Europos Sąjungos lygmens portalai, tokie kaip data.europa.eu, siūlo duomenis iš visų ES šalių. Tai naudinga, jei planuojate tarptautinę plėtrą ar norite palyginti Lietuvą su kitomis šalimis. Eurostat (Europos statistikos tarnyba) turi išsamių ekonominių, socialinių ir demografinių duomenų.
Tarptautinės organizacijos kaip Pasaulio bankas, Jungtinės Tautos, EBPO taip pat skelbia atviruosius duomenis. Jei jūsų verslas yra susijęs su tarptautine prekyba, vystymusi ar globaliais iššūkiais, šie šaltiniai gali būti labai vertingi.
Mokslo ir tyrimų institucijos dažnai skelbia savo tyrimo duomenis. Lietuvos universitetai, Socialinių tyrimų institutas ir kiti subjektai kartais publikuoja duomenis, kurie gali būti aktualūs konkrečioms pramonės šakoms.
Specialūs sektoriniai portalai – pavyzdžiui, Lietuvos kelių direkcija skelbia duomenis apie eismą, Aplinkos apsaugos agentūra – apie oro kokybę, Nacionalinė žemės tarnyba – apie nekilnojamąjį turtą. Priklausomai nuo jūsų verslo srities, verta ieškoti specializuotų šaltinių.
Kai duomenys tampa jūsų konkurenciniu pranašumu
Grįžtant prie pradžios – atvirų duomenų portalai nėra tik biurokratinė formalybė. Tai realus įrankis, kuris gali pakeisti, kaip priimate verslo sprendimus. Skirtumas tarp verslo, kuris naudoja duomenis, ir to, kuris jų nenaudoja, tampa vis didesnis.
Pradėkite mažai. Nereikia iš karto kurti sudėtingų analitinių sistemų. Pasirinkite vieną konkretų klausimą, kurį turite versle, ir pamėginkite rasti atsakymą naudodami atviruosius duomenis. Galbūt tai bus sprendimas apie naują vietą, produkto kainodara ar rinkodaros kampanijos tikslinė auditorija. Vienas sėkmingas pavyzdys motyvuos eiti toliau.
Nepamirškite, kad duomenys yra tik įrankis, o ne tikslas. Jie padeda priimti geresnius sprendimus, bet nepakeičia verslo patirties, intuicijos ir kūrybiškumo. Geriausi rezultatai atsiranda, kai derinate duomenų įžvalgas su savo žiniomis apie klientus, rinką ir pramonės specifiką.
Ir galiausiai – būkite kantrūs. Duomenų raštingumas yra įgūdis, kuris formuojasi laipsniškai. Pirmieji bandymai gali atrodyti sudėtingi ar net nuvilianti, bet su kiekviena analize tapsit vis geresni. Po kelių mėnesių pastebėsite, kad duomenų analizė tampa natūralia jūsų darbo dalimi, o sprendimai – pagrįstesni ir sėkmingesni.
Atvirų duomenų era jau čia. Klausimas tik, ar jūsų verslas pasinaudos šia galimybe, ar liks nuošalyje stebėti, kaip kiti auga greičiau ir efektyviau.