Kas tie atviri duomenys ir kodėl jie – tikras lobis jūsų verslui
Žinote ką? Gyvename tikrai nuostabiame laikotarpyje, kai informacija tampa vis labiau prieinama. Atviri duomenys – tai valstybinių institucijų, organizacijų ir įmonių viešai skelbiama informacija, kurią galite naudoti savo verslo tikslams visiškai legaliai ir dažniausiai nemokamai. Tai tarsi didžiulis informacijos lobynas, kuris laukia, kol kas nors protingas jį panaudos.
Pagalvokite: demografiniai rodikliai, ekonominės statistikos, transporto srautai, oro sąlygų istorija, nekilnojamojo turto sandoriai, viešieji pirkimai – visa tai ir dar daugiau yra prieinami bet kam, kas nori juos panaudoti. Lietuvoje pagrindinis šaltinis yra data.gov.lt portalas, bet yra ir sektorinių šaltinių – Statistikos departamentas, Registrų centras, savivaldybių portalai.
Kodėl tai svarbu jūsų verslui? Nes sprendimai, pagrįsti duomenimis, yra nepalyginamai geresni nei sprendimai, pagrįsti intuicija ar „aš taip manau”. Žinoma, patirtis ir instinktas irgi svarbūs, bet kai turite realius skaičius, kurie patvirtina ar paneigia jūsų hipotezes – tai jau visai kitas lygis.
Nuo ko pradėti: pirmieji žingsniai atvirų duomenų pasaulyje
Gerai, dabar turbūt galvojate: „Skamba puikiai, bet aš net nežinau, nuo ko pradėti!” Ramus, ramus – pradėsime nuo paprasčiausių dalykų.
Pirma, suformuluokite konkretų klausimą, į kurį norite rasti atsakymą. Ne abstraktų „noriu daugiau žinoti apie rinką”, o konkretų: „Kur Vilniuje yra didžiausias 25-35 metų žmonių tankis?” arba „Kokiose Lietuvos savivaldybėse didėja gyventojų skaičius?”. Kuo konkretesnis klausimas, tuo lengviau rasti reikalingus duomenis.
Antra, eikite į data.gov.lt ir pradėkite naršyti. Taip, iš pradžių gali atrodyti šiek tiek chaotiškai, bet nepasimeskite. Naudokite paieškos funkciją, filtruokite pagal kategorijas. Yra duomenų rinkinių apie švietimą, sveikatą, transportą, aplinką, ekonomiką – pasirinkimas tikrai platus.
Trečia, atsisiųskite kelis duomenų rinkinius, kurie atrodo aktualūs jūsų verslui. Dažniausiai jie bus CSV, JSON arba XML formatais. Nesijaudinkite, jei nežinote, kas tai – apie tai kalbėsime vėliau. Tiesiog atsisiųskite ir pažiūrėkite, kas viduje.
Kokius duomenis rinktis ir kaip juos vertinti
Ne visi duomenys yra vienodai naudingi ar kokybiški. Čia reikia šiek tiek kritinio mąstymo. Kai žiūrite į duomenų rinkinį, atkreipkite dėmesį į kelis dalykus:
Aktualumas – ar duomenys yra švieži? Demografiniai duomenys iš 2010 metų gali būti įdomūs istoriškai, bet verslo sprendimams reikia šviežesnės informacijos. Idealiu atveju ieškokite duomenų, kurie reguliariai atnaujinami.
Pilnumas – ar duomenų rinkinyje yra daug tuščių laukų? Jei pusė informacijos trūksta, tai gali būti problema. Žinoma, visada bus kažkiek nepilnų įrašų, bet jei jų per daug – geriau ieškoti alternatyvų.
Struktūra – ar duomenys yra gerai organizuoti? Ar suprantama, ką reiškia kiekvienas stulpelis? Ar yra aprašymas, metaduomenys? Geri atvirieji duomenys turi aiškią dokumentaciją.
Licencija – įsitikinkite, kad duomenis galite naudoti komerciniais tikslais. Dauguma Lietuvos atvirų duomenų yra su CC BY licencija, kuri leidžia laisvai naudoti, tik reikia nurodyti šaltinį.
Praktinis patarimas: pradėkite nuo paprastesnių, mažesnių duomenų rinkinių. Kai išmoksite su jais dirbti, galėsite pereiti prie sudėtingesnių ir didesnių.
Įrankiai, kurie padės jums dirbti su duomenimis
Dabar pats smagiausias dalykas – įrankiai! Nereikia būti programuotoju ar duomenų mokslininku, kad pradėtumėte dirbti su atvirais duomenimis. Yra puikių įrankių, kurie padės jums net jei esate visiškas pradedantysis.
Microsoft Excel arba Google Sheets – taip, paprasti skaičiuoklės įrankiai! Jie puikiai tinka nedideliems duomenų rinkiniams (iki kelių tūkstančių eilučių). Galite importuoti CSV failus, kurti lenteles, grafikus, skaičiuoti vidurkius, filtruoti duomenis. Daugeliui verslo sprendimų to visiškai pakanka.
Google Data Studio (dabar vadinamas Looker Studio) – nemokamas įrankis, kuris leidžia kurti interaktyvius dashboardus ir vizualizacijas. Galite prijungti duomenis iš įvairių šaltinių ir sukurti gražias ataskaitas, kurias galima dalintis su komanda.
Tableau Public – dar vienas puikus nemokamas įrankis vizualizacijoms kurti. Šiek tiek sudėtingesnis nei Google Data Studio, bet ir galimybės platesnės. Yra daug mokomųjų medžiagų internete.
OpenRefine – jei jūsų duomenys yra šiek tiek chaotiški ir reikia juos „išvalyti”, šis įrankis bus jūsų geriausias draugas. Jis padeda rasti dublikatus, taisyti klaidas, standartizuoti formatą.
Jei turite programavimo įgūdžių arba norite juos įgyti, Python su Pandas biblioteka yra neįtikėtinai galingas įrankis darbui su duomenimis. Bet tai jau kitas lygis – pradedantiesiems rekomenduoju pradėti nuo skaičiuoklių.
Realūs verslo scenarijai: kaip pritaikyti duomenis praktikoje
Gerai, teorija teorija, bet kaip tai atrodo realiame gyvenime? Pažiūrėkime į kelis konkrečius pavyzdžius.
Mažmeninė prekyba: parduotuvės vietos pasirinkimas
Tarkime, planuojate atidaryti kavinę Kaune. Vietoj to, kad pasikliauti tik intuicija, galite panaudoti atvirus duomenis:
– Demografiniai duomenys pagal rajonus (kur gyvena jūsų tikslinė auditorija)
– Viešojo transporto srautai (kur daugiausia žmonių judėjimo)
– Esamų viešojo maitinimo įstaigų skaičius (konkurencijos analizė)
– Vidutiniai atlyginimai pagal rajonus (perkamoji galia)
Sujungę šiuos duomenis, galite identifikuoti vietą, kur yra daug potencialių klientų, geras pasiekiamumas, bet dar nėra per didelės konkurencijos.
B2B verslas: potencialių klientų paieška
Jei teikiate paslaugas įmonėms, viešųjų pirkimų duomenys gali būti tikras auksas. Galite analizuoti:
– Kokios įmonės perka panašias paslaugas ar produktus
– Kokie jų pirkimų ciklai
– Kokie biudžetai
– Kas yra sprendimų priėmėjai
Tai leidžia tikslingai kreiptis į potencialius klientus su konkrečiais pasiūlymais tinkamu laiku.
E-komercija: asortimento optimizavimas
Jei parduodate internetu, galite panaudoti:
– Sezoniškumo duomenis (oro sąlygos, šventės)
– Ekonominius rodiklius (vartotojų pasitikėjimo indeksas)
– Demografinius pokyčius (kas keičiasi jūsų tikslinėje auditorijoje)
Pavyzdžiui, žinodami, kad tam tikrame regione auga jaunų šeimų skaičius, galite atitinkamai koreguoti savo produktų asortimentą ir rinkodaros strategiją.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Dirbant su atvirais duomenimis, žmonės daro tam tikras tipiškus klaidų. Pasidalinsiu, ko vengti, kad sutaupytumėte laiko ir nervų.
Klaida nr. 1: Duomenų aklumas
Kai žmonės randa daug įdomių duomenų, jie kartais pradeda ieškoti atsakymų į klausimus, kurių iš pradžių neturėjo. „O, žiūrėk, kokia įdomi statistika!” – ir štai jau praleidžiate valandas analizuodami kažką, kas visiškai nesusiję su jūsų verslo tikslais. Visada grįžkite prie pradinio klausimo: ar tai padeda priimti konkretų verslo sprendimą?
Klaida nr. 2: Nepatikrinti duomenų kokybės
Ne visi atviri duomenys yra tobuli. Kartais būna klaidų, netikslumų, застарелых įrašų. Prieš darydami išvadas, pažiūrėkite į duomenis kritiškai. Ar skaičiai atrodo logiški? Ar nėra keistų išskirčių? Ar duomenų šaltinis patikimas?
Klaida nr. 3: Ignoruoti kontekstą
Skaičiai be konteksto gali būti klaidinantys. Pavyzdžiui, jei matote, kad tam tikroje savivaldybėje sumažėjo gyventojų skaičius, tai gali būti dėl įvairių priežasčių – emigracijos, administracinių ribų pasikeitimo, statistikos metodikos koregavimo. Visada stenkitės suprasti, kas slypi už skaičių.
Klaida nr. 4: Per daug komplikuoti
Pradedantieji kartais mano, kad reikia naudoti sudėtingus algoritmus ir dirbtinį intelektą. Dažniausiai ne. Paprastas duomenų filtravimas, vidurkių skaičiavimas ir grafikų kūrimas gali duoti puikių įžvalgų. Nekomplikuokite be reikalo.
Kaip integruoti duomenų analizę į kasdienę verslo praktiką
Vienas dalykas – vieną kartą panaudoti duomenis sprendimui priimti, visai kitas – padaryti tai nuolatine praktika. Štai kaip tai įgyvendinti:
Sukurkite duomenų naudojimo kultūrą
Tai prasideda nuo vadovybės. Kai priimate sprendimus, klauskite: „Kokius duomenis turime, kad tai patvirtintume?” Skatinkite komandą naudoti duomenis kasdienėje veikloje. Neturi būti taip, kad tik vienas žmogus įmonėje supranta duomenis – tai turėtų būti bendra kompetencija.
Nustatykite reguliarius duomenų peržiūros ciklus
Pavyzdžiui, kiekvieną ketvirtį skirkite laiko peržiūrėti naujausius atvirų duomenų rinkinius, kurie gali būti aktualūs jūsų verslui. Galbūt pasirodė naujų duomenų šaltinių? Galbūt pasikeitė tendencijos, kurias pastebėjote anksčiau?
Dokumentuokite savo analizės
Kai atliekate duomenų analizę ir priimate sprendimus, užsirašykite procesą. Kokius duomenis naudojote? Kokias išvadas padarėte? Kas pasiteisino, kas ne? Po metų tai bus neįkainojama informacija.
Investuokite į mokymąsi
Duomenų analizė – tai įgūdis, kuris tobulėja praktikuojant. Yra daugybė nemokamų kursų internete – Coursera, edX, YouTube. Skirkite bent valandą per savaitę tobulinti savo įgūdžius. Po kelių mėnesių jau būsite visai kitame lygyje.
Kai duomenys tampa jūsų konkurenciniu pranašumu
Žinote, kas šaunu? Daugelis jūsų konkurentų tikriausiai dar nenaudoja atvirų duomenų sistemingai. Tai jūsų galimybė. Kol jie priima sprendimus remdamiesi nuojauta ar pasenusiomis praktikomis, jūs galite remtis realiais skaičiais ir tendencijomis.
Atviri duomenys nėra kažkoks magiškas sprendimas visoms problemoms. Jie neatmes blogų produktų ar neišgelbės prastai valdomos įmonės. Bet jie gali būti ta papildoma informacija, kuri padeda priimti šiek tiek geresnius sprendimus. O versle šiek tiek geresni sprendimai, priimami nuosekliai ilgą laiką, virsta dideliu pranašumu.
Pradėkite mažai. Pasirinkite vieną konkretų verslo klausimą. Raskite atitinkamus duomenis. Paeksperimentuokite su jais. Padarykite išvadas. Pritaikykite praktikoje. Įvertinkite rezultatus. Ir tada kartokite procesą su kitu klausimu.
Nebijokite klysti. Pirmosios jūsų analizės gali būti netobulos, ir tai visiškai normalu. Svarbu pradėti ir mokytis iš patirties. Kiekviena analizė jus padarys šiek tiek geresnį duomenų naudotoją.
Ir štai dar kas: dalinkitės savo žiniomis su komanda. Kai keli žmonės įmonėje supranta, kaip naudoti duomenis, efektas padaugėja. Galbūt galite organizuoti neformaliuosius mokymus, kur pasidalintumėte įdomia analize ar nauju duomenų šaltiniu, kurį atradote.
Atvirų duomenų pasaulis nuolat plečiasi. Kas mėnesį atsiranda naujų duomenų rinkinių, naujų įrankių, naujų galimybių. Tai kelionė, o ne paskirties vieta. Ir tai kelionė, kuri gali realiai pakeisti, kaip priimate verslo sprendimus ir kaip konkuruojate rinkoje. Taigi, ko laukiate? Duomenys jau ten, laukia, kol juos panaudosite!