Kodėl atvirų duomenų portalai turėtų jus dominti
Daugelis verslininkų ir įmonių vadovų nė nenutuokia, kokia vertinga informacija tiesiog laukia jų internete – visiškai nemokamai ir legaliai. Atvirų duomenų portalai yra tarsi neišnaudotas auksas, kurį valstybinės institucijos, savivaldybės ir įvairios organizacijos kaupia ir viešina. Problema ta, kad dauguma žmonių tiesiog nežino, kaip šiuos duomenis rasti, suprasti ir pritaikyti savo verslo tikslams.
Atvirieji duomenys – tai informacija, kurią bet kas gali laisvai naudoti, perdirbti ir dalintis. Tai gali būti statistika apie gyventojus, ekonominius rodiklius, transporto srautus, oro kokybę, viešuosius pirkimus ar net nekilnojamojo turto sandorius. Tokių duomenų analizė gali padėti priimti pagrįstesnius sprendimus, rasti naujas verslo galimybes ar tiesiog geriau suprasti rinką, kurioje veikiate.
Pavyzdžiui, jei planuojate atidaryti kavinę, atvirų duomenų portaluose galite rasti informaciją apie gyventojų pasiskirstymą pagal amžių ir pajamas konkrečioje vietovėje, esamų maitinimo įstaigų skaičių, pėsčiųjų srautus ar net viešojo transporto stotelių išsidėstymą. Visa ši informacija padės jums pasirinkti tinkamiausią vietą ir suformuoti pasiūlymą, atitinkantį vietinių gyventojų poreikius.
Kur ieškoti ir ką rasite pagrindinėse platformose
Lietuvoje pagrindinis atvirų duomenų šaltinis yra data.gov.lt portalas. Čia rasite duomenis iš daugybės valstybinių institucijų – nuo Statistikos departamento iki Registrų centro. Portalas gali atrodyti šiek tiek painus iš pradžių, bet verta skirti laiko jame pasinaršyti ir susipažinti su struktūra.
Kitas svarbus šaltinis – osp.stat.gov.lt, Statistikos departamento oficialiosios statistikos portalas. Čia rasite išsamią informaciją apie ekonomiką, demografiją, darbo rinką, kainas ir daugelį kitų rodiklių. Duomenys pateikiami lentelių pavidalu, kuriuos galima eksportuoti į Excel ar kitus formatus.
Savivaldybės taip pat vis dažniau kuria savo atvirų duomenų portalus. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė turi open.vilnius.lt, kur rasite duomenis apie miesto infrastruktūrą, transportą, aplinkosaugą ir kitus vietinius aspektus. Jei jūsų verslas orientuotas į konkrečią geografinę vietovę, būtinai patikrinkite, ar jūsų savivaldybė turi panašų portalą.
Europos lygmeniu veikia data.europa.eu, kur galite rasti duomenis iš visų ES šalių. Tai ypač naudinga, jei planuojate plėtrą į užsienį ar norite palyginti Lietuvos situaciją su kitomis šalimis.
Kaip suprasti, kokie duomenys jums tikrai reikalingi
Pirmą kartą atidarius atvirų duomenų portalą, lengva pasimesti informacijos gausoje. Todėl prieš pradedant ieškoti, verta aiškiai suformuluoti, kokios informacijos jums reikia ir kam ji bus naudojama.
Pradėkite nuo konkretaus klausimo ar problemos. Pavyzdžiui: „Ar mano tikslinė auditorija gyvena pakankamai arti mano parduotuvės?” arba „Kaip keičiasi mano srities rinka per pastaruosius penkerius metus?” Turint aiškų klausimą, daug lengviau filtruoti ir atrinkti reikalingus duomenis.
Pagalvokite apie savo verslo specifiką. Jei užsiimate logistika, jums bus aktualūs duomenys apie kelius, transporto srautus, degalų kainas. Jei kuriate produktus vartotojams, reikės demografinės statistikos, pajamų pasiskirstymo, vartojimo įpročių duomenų. Mažmeninei prekybai svarbi informacija apie pėsčiųjų srautus, konkurentų išsidėstymą, vietos gyventojų skaičių.
Nepamirškite ir laiko aspekto. Kai kurie sprendimai reikalauja istorinių duomenų analizės – norint pamatyti tendencijas ir prognozuoti ateitį. Kiti sprendimai gali būti grindžiami tik naujausiais duomenimis. Atvirų duomenų portaluose dažniausiai rasite ir viena, ir kita, tik reikia žinoti, ko ieškoti.
Praktiniai įrankiai duomenų analizei be programavimo žinių
Daugelis žmonių mano, kad duomenų analizei būtinos programavimo žinios ar brangūs specializuoti įrankiai. Iš tikrųjų pradedantiesiems pakanka kelių paprastų ir dažnai nemokamų priemonių.
Microsoft Excel ar jo nemokamas atitikmuo Google Sheets – tai jūsų geriausias draugas pradžioje. Šios programos leidžia importuoti duomenis iš atvirų duomenų portalų (dažniausiai CSV ar XLSX formatais), kurti lenteles, skaičiuoti vidurkius, sumuoti, filtruoti ir vizualizuoti duomenis grafikais. Dauguma atvirų duomenų portalų duomenis teikia būtent tokiais formatais, kurie lengvai atsidaro šiose programose.
Jei norite kurti interaktyvias vizualizacijas ar sudėtingesnius grafikus, išbandykite Google Data Studio (dabar vadinamas Looker Studio) – tai nemokamas įrankis, leidžiantis kurti profesionaliai atrodančias ataskaitas ir dashboardus. Galite tiesiogiai prijungti duomenų šaltinius arba įkelti savo CSV failus.
Geografiniams duomenims puikiai tinka Google My Maps arba QGIS (nemokama GIS programa). Jei jūsų verslas susijęs su konkrečiomis vietovėmis – parduotuvės, sandėliai, pristatymo zonos – galite vizualizuoti duomenis žemėlapyje ir pamatyti erdvinius ryšius, kurie kitaip būtų neakivaizdūs.
Nepamirškit ir paprastų vizualizacijos įrankių kaip Datawrapper ar Flourish – jie leidžia greitai sukurti gražius grafikus ir diagramas be jokių techninių žinių. Tiesiog įkeliate duomenis ir pasirenkate norimą vizualizacijos tipą.
Konkretūs panaudojimo scenarijai skirtingiems verslams
Teorija teorija, bet kaip tai atrodo praktikoje? Pažiūrėkime kelis realius pavyzdžius, kaip įvairūs verslai gali pasinaudoti atvirais duomenimis.
Mažmeninė prekyba ir paslaugos: Prieš atidarant naują parduotuvę ar paslaugų centrą, galite analizuoti gyventojų tankį, amžiaus struktūrą, vidutines pajamas konkrečiose vietovėse. Statistikos departamento duomenys apie namų ūkių pajamas ir išlaidas pagal savivaldybes padės suprasti, kur yra jūsų tikslinė auditorija. Registrų centro duomenys apie nekilnojamąjį turtą parodys, kur yra daugiabučiai, o kur – privatūs namai, kas gali būti svarbu priklausomai nuo jūsų produkto ar paslaugos.
Nekilnojamojo turto verslas: Atvirų duomenų portaluose rasite informaciją apie sandorių kainas, statybos leidimus, teritorijų planavimą, infrastruktūros projektus. Visa tai padeda geriau įvertinti turto vertę ir numatyti perspektyvias zonas. Pavyzdžiui, informacija apie planuojamus viešojo transporto maršrutų pakeitimus ar naujų mokyklų statybą gali būti labai vertinga prognozuojant nekilnojamojo turto kainos pokyčius.
Logistika ir transportas: Duomenys apie kelius, jų būklę, transporto srautus, oro uostų ir uostų statistiką gali padėti optimizuoti maršrutus ir sumažinti sąnaugas. Savivaldybių duomenys apie gatvių remontus leis iš anksto planuoti ir vengti vėlavimų.
Turizmas ir svetingumas: Turistų srautų statistika, užsieniečių apgyvendinimo duomenys, sezoniniai svyravimai – visa tai padeda planuoti pajėgumus, kainas ir rinkodaros kampanijas. Galite analizuoti, iš kurių šalių atvyksta daugiausiai turistų, kiek dienų vidutiniškai praleidžia, kiek išleidžia.
Žalioji ekonomika ir tvarumas: Duomenys apie oro kokybę, atliekų tvarkymą, energijos vartojimą gali būti naudingi įmonėms, kurios orientuojasi į tvarumą. Taip pat galite rasti informaciją apie aplinkosaugos subsidijas ir paramos programas.
Kaip išvengti dažniausių klaidų dirbant su duomenimis
Dirbant su atvirais duomenimis, lengva suklysti ar neteisingai interpretuoti informaciją. Štai kelios dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti.
Pirmiausia, visada patikrinkite duomenų šaltinį ir atnaujinimo datą. Kai kurie duomenų rinkiniai atnaujinami reguliariai, kiti gali būti kelerius metus seni. Sprendimų priėmimui naudoti pasenusią informaciją gali būti klaidinga, ypač greitai kintančiose srityse.
Antra, nesupaprastinkite per daug. Vidurkiai gali būti klaidingi, jei duomenų pasiskirstymas nelygus. Pavyzdžiui, vidutinės pajamos gali atrodyti geros, bet jei didžioji dalis gyventojų uždirba mažai, o keletas – labai daug, tas vidurkis neatskleis realios situacijos. Žiūrėkite ir į medianą, standartinį nuokrypį, pasiskirstymo grafikus.
Trečia, koreliacija nereiškia priežastingumo. Tai, kad du rodikliai kinta kartu, dar nereiškia, kad vienas sukelia kitą. Pavyzdžiui, ledų pardavimai ir nusikalstamumas vasarą auga kartu, bet vienas kito nesukelia – tiesiog abu priklauso nuo oro temperatūros ir žmonių aktyvumo lauke.
Ketvirta, būkite atsargūs su prognozėmis. Istoriniai duomenys parodo, kas vyko, bet ne būtinai, kas vyks. Ypač po netikėtų įvykių (kaip pandemija) senosios tendencijos gali nebegalioti.
Penkta, nepamirškit konteksto. Duomenys patys savaime nieko nereiškia – jiems reikia interpretacijos. Pavyzdžiui, gyventojų skaičiaus mažėjimas gali būti problema vienoje situacijoje ir galimybė kitoje, priklausomai nuo jūsų verslo modelio.
Teisinis aspektas: ką galima ir ko negalima daryti
Nors atvirieji duomenys yra skirti laisvam naudojimui, vis tiek yra tam tikrų taisyklių, kurių reikia laikytis.
Dauguma atvirų duomenų portalų naudoja Creative Commons licencijas arba panašius atvirus licencijavimo būdus. Dažniausiai tai CC BY licencija, kuri leidžia laisvai naudoti, keisti ir platinti duomenis, tik reikia nurodyti šaltinį. Visada perskaitykite konkretaus duomenų rinkinio licenciją – ji paprastai nurodoma prie kiekvieno duomenų rinkinio.
Svarbu suprasti, kad asmens duomenys nėra ir negali būti atvirieji duomenys. Jei duomenų rinkinyje rastumėte asmeninės informacijos (vardai, pavardės, asmens kodai, adresai), tai greičiausiai klaida, ir tokių duomenų naudoti negalima. Atvirieji duomenys turėtų būti anonimiški arba agregatiniai.
Kai kurie duomenų rinkiniai gali turėti apribojimus komerciniam naudojimui. Nors tai reta atvirųjų duomenų atveju, vis tiek verta patikrinti, ypač jei planuojate duomenis naudoti tiesioginiam pelno siekimui ar parduoti produktą, pagrįstą tais duomenimis.
Jei naudojate duomenis viešose ataskaitose, pristatymuose ar publikacijose, visada nurodykite šaltinį. Tai ne tik etiškas elgesys, bet ir padidina jūsų išvadų patikimumą. Be to, tai paprastai yra licencijos reikalavimas.
Kai duomenų nepakanka arba jų nėra
Kartais atvirų duomenų portaluose tiesiog nerasite to, ko ieškote. Tai nereiškia, kad turite pasiduoti – yra keletas alternatyvų.
Pirma, galite kreiptis tiesiai į instituciją, kuri turėtų tokius duomenis. Pagal Atvirų duomenų įstatymą, valstybinės institucijos privalo teikti duomenis, jei tai neprieštarauja įstatymams. Galite pateikti prašymą elektroniniu būdu, ir institucija privalo atsakyti per nustatytą terminą.
Antra, galite derinti kelis duomenų šaltinius. Kartais viename portale rasite vieną duomenų dalį, kitame – kitą, ir jas sujungus gausite reikiamą vaizdą. Pavyzdžiui, demografinius duomenis galite rasti Statistikos departamente, o infrastruktūros duomenis – savivaldybės portale.
Trečia, tarptautiniai duomenų šaltiniai gali turėti informacijos, kurios nėra Lietuvos portaluose. Eurostat, Pasaulio bankas, OECD ir kitos organizacijos kaupia ir viešina duomenis apie įvairias šalis, įskaitant Lietuvą.
Ketvirta, privačios duomenų bazės ir tyrimai. Kai kurios organizacijos, asociacijos ar tyrimų centrai atlieka savo tyrimus ir kartais jų rezultatus viešina. Nors tai gali būti ne visiškai atvirieji duomenys, dažnai galima rasti naudingos informacijos ataskaitose ir publikacijose.
Galiausiai, jei tikrai nieko nerandate, galbūt verta surinkti duomenis patiems. Tai gali būti apklausos, stebėjimai, eksperimentai. Taip, tai užims daugiau laiko ir išteklių, bet kartais tai vienintelis būdas gauti tiksliai tai, ko reikia jūsų verslo sprendimams.
Nuo duomenų iki sprendimų: kaip viską sujungti
Duomenys patys savaime nieko nepakeičia – juos reikia paversti veiksmais. Štai kaip tai padaryti praktiškai.
Surinkę ir išanalizavę duomenis, suformuluokite aiškias išvadas. Ne „gyventojų skaičius šioje vietovėje yra 15 000”, o „šioje vietovėje yra pakankamai didelė potenciali klientų bazė mūsų paslaugai”. Išvados turėtų būti orientuotos į veiksmus, o ne tik faktų konstatavimas.
Svarbu įtraukti duomenis į sprendimų priėmimo procesą, bet ne leisti jiems visiškai valdyti. Duomenys turėtų informuoti sprendimus, bet ne pakeisti verslo intuicijos ir patirties. Geriausi sprendimai gimsta derinant kiekybinę analizę su kokybiniu supratimu ir praktine patirtimi.
Vizualizuokite duomenis, kai pristatote savo išvadas kitiems – partneriams, investuotojams, komandai. Geras grafikas ar diagrama gali pasakyti daugiau nei puslapis teksto. Žmonės geriau supranta ir įsimena informaciją, kai ji pateikiama vizualiai.
Nepamirškite reguliariai atnaujinti savo analizę. Rinka keičiasi, atsiranda naujų duomenų, situacija vystosi. Tai, kas buvo tiesa prieš metus, gali būti nebeaktualu dabar. Sukurkite sistemą, kaip reguliariai peržiūrėti svarbiausius rodiklius ir atnaujinti savo supratimą.
Galiausiai, mokykitės iš savo patirties. Stebėkite, kaip jūsų sprendimai, pagrįsti duomenimis, veikia praktikoje. Ar prognozės pasitvirtino? Ar pastebėjote ką nors, ko duomenys neatskleidė? Ši grįžtamoji informacija padės jums tobulėti analizuojant duomenis ateityje.
Atvirų duomenų portalai – tai ne kažkoks sudėtingas įrankis, prieinamas tik specialistams. Tai praktinė priemonė, kurią gali naudoti bet kuris verslininkas, norintis priimti pagrįstesnius sprendimus. Pradėkite nuo paprastų dalykų, eksperimentuokite, mokykitės iš klaidų. Su laiku pastebėsite, kad duomenimis pagrįsti sprendimai tampa natūralia jūsų verslo valdymo dalimi, o ne kažkokia papildoma našta. Svarbiausia – pradėti.