Kodėl atvirų duomenų portalai – tai tikras aukso kasykla jūsų verslui
Žinote, kas labiausiai stebina šiuolaikiniame verslo pasaulyje? Tai, kad daugelis įmonių vis dar priima sprendimus remdamosi vien intuicija ar senais įpročiais, nors jų pirštų galiukuose yra prieiga prie neįtikėtino kiekio nemokamų, patikimų duomenų! Atvirų duomenų portalai – tai tarsi biblioteka, kurioje visos knygos ne tik nemokamos, bet ir nuolat atnaujinamos, o jūs galite jas naudoti kaip tik norite.
Pirmą kartą susidūrus su tokiais portalais kaip data.gov.lt ar Europos duomenų portalas, gali atrodyti, kad tai kažkas labai sudėtingo ir skirto tik duomenų mokslininkams. Bet tiesą sakant, tai vienas didžiausių mitų! Šie portalai sukurti būtent tam, kad net ir mažos įmonės, startuoliai ar individualūs verslininkai galėtų priimti protingesnius sprendimus. Ir ne, jums nereikia būti IT ekspertu, kad juos naudotumėte.
Įsivaizduokite situaciją: planuojate atidaryti kavinę Vilniuje. Vietoj to, kad spėliotumėte, kur būtų geriausia vieta, galite pasižiūrėti į gyventojų tankio duomenis, turistų srautų statistiką, konkurentų išsidėstymą, viešojo transporto maršrutus ir net vidutines pajamas skirtinguose rajonuose. Visa ši informacija yra prieinama nemokamai ir oficialiai patvirtinta. Skamba gerai, tiesa?
Kur pradėti ir kaip nesukti galvos nuo informacijos gausos
Gerai, dabar kai jau supratote, kad atvirų duomenų portalai nėra kažkas iš kosmoso, kyla klausimas – nuo ko pradėti? Pirmiausia, nesistenkite apkabinti visko iš karto. Tai pati didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji. Matote portalą su tūkstančiais duomenų rinkinių ir norite viską išanalizuoti. Rezultatas? Greitas perdegimas ir nusivylimas.
Štai kaip tai daryti protingai: pradėkite nuo konkretaus klausimo ar problemos. Pavyzdžiui, „Ar mano produktas turėtų paklausą Kaune?” arba „Kokia demografinė grupė labiausiai domisi ekologiškais produktais?”. Turėdami aiškų klausimą, jau žinote, kokių duomenų ieškoti.
Lietuvoje pagrindinis atvirų duomenų portalas yra data.gov.lt. Čia rasite viską – nuo statistikos departamento duomenų iki savivaldybių biudžetų. Europos lygmeniu veikia data.europa.eu, o pasauliniu – data.gov ir daugybė kitų nacionalinių portalų. Bet pradėkite nuo savo šalies portalo – jis bus aktualiausias jūsų verslui.
Kai atidarote portalą, pamatysite paieškos laukelį ir kategorijas. Neskubėkite! Pirmiausia paskaitykite, kaip duomenys yra organizuoti. Dažniausiai jie suskirstyti į temas: ekonomika, švietimas, sveikata, aplinka, transportas ir pan. Jūsų kavinės pavyzdyje pradėtumėte nuo ekonomikos ir demografijos kategorijų.
Kokius duomenis ieškoti ir kaip juos interpretuoti savo verslo kontekste
Dabar įdomiausia dalis – kaip tuos duomenis pritaikyti jūsų konkrečiam verslui. Atvirų duomenų portaluose rasite įvairiausių formatų informaciją: lenteles, žemėlapius, grafikus, neapdorotus duomenis CSV ar JSON formatu. Nebijokite techninių terminų – dauguma portalų turi ir žmogui skaitomas versijas.
Tarkime, jūs prekiaujate vaikų prekėmis internetu. Kokie duomenys būtų jums naudingi? Gimstamumo statistika pagal regionus – tai padės suprasti, kur yra jūsų potencialių klientų. Vidutinių pajamų duomenys pagal savivaldybes – suprasite, kuriose vietose žmonės gali sau leisti brangesnius produktus. Interneto naudojimo statistika pagal amžiaus grupes – sužinosite, kaip efektyviai pasiekti jaunas mamas.
Bet čia svarbu nepamiršti kritinio mąstymo. Duomenys patys savaime nieko nereiškia – juos reikia interpretuoti. Jei matote, kad vienoje savivaldybėje gimstamumas aukštas, bet vidutinės pajamos žemos, galbūt ten geriau siūlyti ekonomiškus produktus. O jei gimstamumas vidutinis, bet pajamos aukštos – galite orientuotis į premium segmentą.
Dar vienas praktinis patarimas: ieškokite trendų, o ne tik dabartinės būklės. Jei portalas turi istorinius duomenis (o dažniausiai turi), pasižiūrėkite, kaip rodikliai keitėsi per pastaruosius 3-5 metus. Tai daug svarbiau nei vieno momento nuotrauka. Galbūt tam tikrame regione gimstamumas auga – tai reiškia, kad po kelių metų ten bus daugiau jūsų tikslinės auditorijos.
Konkretūs pavyzdžiai, kaip skirtingi verslai gali naudoti atvirus duomenis
Pažiūrėkime į kelis realius scenarijus, kad viskas būtų dar aiškiau. Vienas mano pažįstamas pradėjo logistikos įmonę ir prieš nuspręsdamas, kur įkurti sandėlį, išanalizavo transporto srautų duomenis, pramonės zonų išsidėstymą ir net orų statistiką (kad suprastų, kuriose vietose dažniausiai būna problemų žiemą). Rezultatas? Jis išrinko vietą, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodė ne pati akivaizdžiausia, bet faktiškai buvo optimali logistikos požiūriu.
Arba paimkime restoranų verslą. Viena įmonė norėjo plėstis į kitus miestus, bet nežinojo, kuriuos pasirinkti. Jie panaudojo duomenis apie turistų srautus, viešbučių užimtumą, vidutines išlaidas maitinimui ir net kultūrinių renginių statistiką. Paaiškėjo, kad vietoj akivaizdžių didmiesčių, labai perspektyvūs buvo keli mažesni, bet turistų lankomi miesteliai.
Jei jūsų verslas susijęs su nekilnojamuoju turtu, atvirų duomenų portalai – tai tiesiog lobių skrynia. Statybos leidimų duomenys, urbanistiniai planai, demografiniai pokyčiai, viešojo transporto plėtros planai – visa tai padeda numatyti, kuriose vietose nekilnojamasis turtas brangės. Vienas investuotojas pasakojo, kad jis reguliariai stebi savivaldybių investicijų planus ir infrastruktūros projektus – tai leidžia jam būti žingsnį priekyje rinkos.
Net ir mažiems verslams, pvz., freelanceriams ar konsultantams, atvirų duomenų portalai gali būti naudingi. Jei teikiate B2B paslaugas, galite rasti duomenis apie įmonių skaičių pagal sektorius, jų augimo tempus, eksporto statistiką. Tai padeda suprasti, kurie sektoriai klesti ir kur yra potencialių klientų.
Įrankiai ir techniniai aspektai, kurie palengvins jūsų gyvenimą
Gerai, dabar truputį apie techniką, bet pažadu – nieko baisaus! Dauguma atvirų duomenų portalų leidžia tiesiog atsisiųsti duomenis Excel ar CSV formatu. Jei mokate naudotis Excel – puiku, jau galite daug ką padaryti. Sukurkite lenteles, grafikus, palyginimus – tai visai nesudėtinga.
Bet jei norite žengti žingsnį toliau, yra keletas nemokamų įrankių, kurie labai palengvins darbą. Google Sheets – tai kaip Excel, tik internete ir su papildomomis funkcijomis. Galite lengvai dalintis duomenimis su komanda, kurti automatinius atnaujinimus. Dar yra Tableau Public – nemokama duomenų vizualizacijos programa, kuri leidžia kurti profesionaliai atrodančius grafikus ir žemėlapius net ir be programavimo žinių.
Jei jūsų verslas rimtai orientuotas į duomenis ir turite šiek tiek daugiau laiko mokytis, verta pažvelgti į tokius įrankius kaip Power BI (Microsoft produktas, turi nemokamą versiją) arba net Python su pandas biblioteka (skamba bauginančiai, bet yra daug nemokamų kursų pradedantiesiems). Bet dar kartą pabrėžiu – pradžiai užtenka ir paprasto Excel!
Svarbus patarimas: daugelis portalų turi API (Application Programming Interface) – tai reiškia, kad duomenis galima automatiškai atnaujinti. Jei turite IT specialistą komandoje arba galite pasamdyti freelancerį, jie gali sukurti jums automatinę sistemą, kuri kas savaitę ar mėnesį atnaujintų jums reikalingus duomenis. Tai ypač naudinga, jei sekate tam tikrus rodiklius nuolat.
Kaip sujungti kelis duomenų šaltinius ir gauti dar vertingesnių įžvalgų
Štai kur prasideda tikroji magija! Kai išmokstate naudotis vienu duomenų šaltiniu, kitas žingsnis – pradėti juos derinti. Pavyzdžiui, galite sujungti demografinius duomenis iš nacionalinės statistikos su savivaldybės duomenimis apie infrastruktūrą ir privačių tyrimų duomenimis apie vartotojų elgseną.
Tarkime, planuojate atidaryti sporto klubą. Paimkite duomenis apie gyventojų skaičių ir amžiaus struktūrą (nacionalinė statistika), pridėkite informaciją apie esamų sporto įstaigų skaičių (savivaldybės duomenys), pasižiūrėkite į vidutines pajamas (vėl statistika) ir, jei rasite, į sveikos gyvensenos tendencijas (galbūt sveikatos ministerijos tyrimai). Sujungę visa tai, gausite labai išsamų vaizdą.
Kaip tai techniškai padaryti? Paprasčiausias būdas – Excel ar Google Sheets su VLOOKUP funkcija arba tiesiog rankiniu duomenų sujungimu. Jei turite bendrą stulpelį (pvz., savivaldybės pavadinimą), galite lengvai susieti skirtingas lenteles. Yra daugybė YouTube pamokų, kaip tai daryti – užtrunka gal valandą išmokti pagrindus.
Bet atsargiai su duomenų kokybe! Kai derinate skirtingus šaltinius, įsitikinkite, kad jie naudoja tuos pačius apibrėžimus ir laiko periodus. Pavyzdžiui, vienas šaltinis gali skaičiuoti „jaunus žmones” kaip 18-25 metų, o kitas – 15-29 metų. Tokios smulkmenos gali visiškai pakeisti jūsų išvadas.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per savo patirtį konsultuodamas įvairius verslus, mačiau daug kartojančių klaidų. Pirmoji ir dažniausia – duomenų paralyžius. Žmonės suranda tiek daug informacijos, kad tiesiog nesugeba jos apdoroti ir galiausiai nieko nepadaro. Sprendimas? Pradėkite nuo 2-3 svarbiausių rodiklių, kurie tiesiogiai susiję su jūsų verslo sprendimu. Likusius galite analizuoti vėliau.
Antra klaida – pasenusių duomenų naudojimas. Visada patikrinkite, kada duomenys buvo paskutinį kartą atnaujinti. 2015 metų demografiniai duomenys 2024-aisiais gali būti visiškai nerelevantūs. Geriausia naudoti ne senesnius nei 2-3 metų duomenis, o idealiu atveju – pačius naujausius.
Trečia problema – konteksto ignoravimas. Duomenys be konteksto gali būti klaidinantys. Pavyzdžiui, jei matote, kad tam tikrame rajone sumažėjo gyventojų skaičius, tai dar nereiškia, kad ten nereikėtų plėsti verslo. Galbūt sumažėjo būtent tų gyventojų, kurie nebuvo jūsų tikslinė auditorija, o jūsų klientų segmentas išaugo.
Ketvirta klaida – per didelis pasitikėjimas vien duomenimis. Taip, duomenys yra svarbūs, bet jie neturi pakeisti sveiko proto ir rinkos pažinimo. Duomenys rodo, kas buvo ir kas yra, bet ne visada tiksliai prognozuoja, kas bus. Naudokite juos kaip vieną iš sprendimo priėmimo įrankių, o ne vienintelį.
Ir dar vienas dalykas – nebijokite eksperimentuoti! Jei pirmą kartą bandote analizuoti duomenis ir kažkas nesiseka, tai normalu. Kiekvienas duomenų analitikas pradėjo nuo klaidų. Svarbiausia – mokytis iš jų ir tobulėti.
Kaip visa tai sujungti į nuoseklią verslo strategiją ir pradėti veikti jau šiandien
Taigi, priėjome prie pačios esmės – kaip visa tai pritaikyti praktiškai. Pirmas žingsnis: šiandien, dabar, atidarykite data.gov.lt arba savo šalies atvirų duomenų portalą. Praleiskite bent 15 minučių tiesiog naršydami, žiūrėdami, kokie duomenys yra prieinami. Nesistenkite nieko analizuoti – tiesiog susipažinkite.
Antras žingsnis: suformuluokite vieną konkretų klausimą apie savo verslą, į kurį norėtumėte rasti atsakymą. Užrašykite jį. Pavyzdžiui: „Ar verta plėstis į Klaipėdą?” arba „Kokia yra mano produkto potenciali rinkos dalis Lietuvoje?”. Turėdami aiškų klausimą, daug lengviau ieškoti reikalingų duomenų.
Trečias žingsnis: raskite 2-3 duomenų rinkinius, kurie galėtų padėti atsakyti į jūsų klausimą. Atsisiųskite juos ir atidarykite Excel ar Google Sheets. Nebijokite, jei iš pradžių atrodo sudėtinga – pabandykite sukurti bent paprastą lentelę ar grafiką. YouTube yra pilnas pamokų, kaip tai daryti.
Ketvirtas žingsnis: pasidalinkite savo radiniais su komanda ar patikimais patarėjais. Kartais šviežias žvilgsnis į tuos pačius duomenis gali atskleisti kažką, ko jūs nepastebėjote. Be to, diskusija padeda geriau suprasti, ką duomenys iš tikrųjų reiškia jūsų verslui.
Penktas žingsnis: priimkite bent vieną mažą sprendimą remdamiesi tuo, ką sužinojote. Nebūtinai tai turi būti didžiulis strateginis posūkis – galbūt tiesiog pakeitimas reklamos kampanijoje arba sprendimas, į kurį miestą siųsti kitą produktų siuntą. Svarbu pradėti taikyti duomenis praktiškai.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas: padarykite tai įpročiu. Kas mėnesį skirkite bent valandą naujų duomenų peržiūrai. Sekite, kaip keičiasi jums svarbūs rodikliai. Laikui bėgant, tai taps natūralia jūsų verslo valdymo dalimi, ir jūs pradėsite pastebėti tendencijas bei galimybes, kurių kiti nepamato.
Atvirų duomenų portalai nėra kažkas, kas skirta tik didelėms korporacijoms ar duomenų mokslininkams. Tai įrankis, kurį gali ir turėtų naudoti kiekvienas verslininkas, norintis priimti protingesnius sprendimus. Pradėkite mažai, mokykitės nuosekliai ir netrukus pamatysite, kaip jūsų verslo sprendimai tampa vis labiau pagrįsti faktais, o ne vien nuojauta. Ir kas žino – galbūt būtent tie duomenys, kuriuos rasite šiandien, padės jums priimti sprendimą, kuris pakeis jūsų verslo ateitį!