Kodėl atvirų duomenų portalai yra neįkainojamas verslo resursas
Daugelis verslų vis dar nežino, kad jų dispozicijoje yra milžiniški duomenų kiekiai, kuriuos galima naudoti visiškai nemokamai. Atvirų duomenų portalai – tai valstybinių institucijų, savivaldybių ir organizacijų skelbiami duomenų rinkiniai, prieinami visiems. Lietuvoje pagrindinis toks portalas yra data.gov.lt, kuriame rasite viską – nuo gyventojų statistikos iki transporto srautų, nuo verslo licencijų iki aplinkosaugos duomenų.
Problema ta, kad daugelis verslininkų šiuos portalus suvokia kaip kažką techninio, skirto tik IT specialistams ar duomenų analitikams. Tačiau realybė kitokia – šie duomenys gali padėti priimti konkretesnius sprendimus, sumažinti riziką ir rasti naujas verslo galimybes. Pavyzdžiui, planuojate atidaryti kavinę? Atvirų duomenų portaluose rasite informaciją apie gyventojų tankumą, jų amžių, vidutines pajamas, esamų maitinimo įstaigų skaičių ir net pėsčiųjų srautus tam tikrose vietose.
Šis vadovas skirtas būtent jums – verslo savininkams, vadybininkams, rinkodaros specialistams, kurie nori išmokti praktiškai naudoti atviruosius duomenis, bet nežino nuo ko pradėti. Čia nebus sudėtingų algoritmų ar programavimo kodo – tik konkretūs patarimai, kaip rasti reikiamą informaciją ir ją pritaikyti realiems verslo uždaviniams spręsti.
Pirmieji žingsniai: kaip orientuotis atvirų duomenų portaluose
Pradėkime nuo paprasčiausio – kaip apskritai atrodo šie portalai ir kur ieškoti. Lietuvos atvirų duomenų portalas data.gov.lt iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti šiek tiek chaotiškas. Čia rasite tūkstančius duomenų rinkinių, ir be aiškaus plano galite lengvai pasimesti.
Pirmiausia rekomenduoju susipažinti su pagrindinėmis kategorijomis. Portalas duomenis skirsto pagal temas: ekonomika ir verslas, švietimas, sveikata, transportas, aplinka ir t.t. Jei esate konkrečios srities atstovas, pradėkite nuo atitinkamos kategorijos. Pavyzdžiui, logistikos įmonei bus aktuali transporto kategorija, o nekilnojamojo turto agentūrai – teritorijų planavimas ir statyba.
Svarbu suprasti, kad ne visi duomenų rinkiniai yra vienodai naudingi ar kokybiški. Kai kurie atnaujinami reguliariai, kiti gali būti pasenę. Todėl visada patikrinkite, kada duomenys buvo paskutinį kartą atnaujinti. Jei matote, kad duomenų rinkinys nebuvo atnaujintas kelerius metus, jis gali būti neaktualus jūsų sprendimams.
Dar vienas svarbus dalykas – duomenų formatai. Dažniausiai sutiksite CSV, JSON, XML ar Excel failus. Jei nesate techninės srities specialistas, CSV ir Excel formatai bus patogiausi – juos galima atidaryti su įprastomis programomis kaip Microsoft Excel ar Google Sheets. Kai kurie portalai siūlo ir interaktyvias vizualizacijas, kurias galima naršyti tiesiai naršyklėje, nereikalaujant jokių specialių įgūdžių.
Kokius verslo klausimus galima atsakyti naudojant atviruosius duomenis
Dabar pereikime prie konkretesnių dalykų. Kokie verslo klausimai gali būti išspręsti naudojant atviruosius duomenis? Atsakymas – labai daug įvairių, priklausomai nuo jūsų verslo srities.
Jei planuojate plėtrą ar naują verslą, demografiniai duomenys yra aukso vertės. Galite sužinoti, kiek žmonių gyvena tam tikrame rajone, kokio jie amžiaus, kokios jų pajamos. Pavyzdžiui, jei norite atidaryti sporto klubą, orientuotą į jaunus žmones, galite išanalizuoti, kuriuose miesto rajonuose gyvena daugiausiai 20-35 metų amžiaus gyventojų. Arba jei planuojate prekiauti prabangos prekėmis, galite identifikuoti rajonus su aukštesnėmis vidutinėmis pajamomis.
Konkurencinės aplinkos analizei taip pat yra daug naudingų duomenų. Verslo registro duomenys, licencijų informacija, įmonių finansiniai rodikliai – visa tai yra viešai prieinama. Galite sužinoti, kiek jūsų srities įmonių veikia tam tikroje teritorijoje, kokios jų pajamos, kiek darbuotojų jos įdarbina. Tai padeda įvertinti rinkos prisotinimą ir konkurencijos lygį.
Transporto ir logistikos įmonėms labai naudingi būna duomenys apie kelių būklę, transporto srautus, viešojo transporto maršrutus. Pavyzdžiui, jei planuojate sandėlio vietą, galite analizuoti, kurios teritorijos turi geriausią susisiekimą su pagrindiniais keliais, kur yra mažiausiai spūsčių, kur lengviausia pasiekti klientus.
Mažmeninės prekybos sektoriui aktualūs pėsčiųjų srautų duomenys, parkavimo vietų prieinamumas, viešojo transporto stotelių išsidėstymas. Kai kuriose savivaldybėse net skelbiami duomenys apie tai, kokiomis valandomis kuriose vietose būna daugiausiai žmonių – tai neįtikėtinai vertinga informacija renkantis prekybos vietos lokaciją.
Praktiniai pavyzdžiai: nuo duomenų iki sprendimų
Teorija teorija, bet pažiūrėkime, kaip tai veikia praktikoje. Pasidalinsiu keliais realiais scenarijais, kaip verslas gali panaudoti atviruosius duomenis.
Scenarijus 1: Kavinės vietos pasirinkimas
Tarkime, norite atidaryti kavinę Vilniuje. Pradedame nuo demografinių duomenų – ieškome rajonų su dideliu gyventojų tankumu ir tinkamu amžiaus segmentu (tarkime, 25-45 metų). Tada žiūrime į verslo registro duomenis – kiek kavinių ir restoranų jau veikia tuose rajonuose. Toliau analizuojame transporto duomenis – ar yra geras susisiekimas, ar yra parkavimo vietų. Galiausiai, jei įmanoma, pažiūrime į pėsčiųjų srautų duomenis konkrečiose gatvėse.
Sujungę visus šiuos duomenis, galite identifikuoti rajonus, kurie turi daug potencialių klientų, bet dar nėra perpildyti konkurentų, ir turi gerą infrastruktūrą. Tai žymiai patikimesnis būdas nei tiesiog pasikliauti intuicija ar atsitiktinai pasirinktomis vietomis.
Scenarijus 2: B2B pardavimai ir klientų paieška
Jei jūsų verslas yra B2B sektoriuje, atvirieji duomenys gali padėti identifikuoti potencialius klientus. Verslo registro duomenys leidžia filtruoti įmones pagal veiklos sritį, dydį, lokaciją. Pavyzdžiui, jei parduodate IT sprendimus vidutinio dydžio gamybos įmonėms, galite susikurti tikslų sąrašą tokių įmonių, įskaitant jų kontaktinius duomenis, pajamas, darbuotojų skaičių.
Dar daugiau – galite analizuoti įmonių finansinius rodiklius ir identifikuoti tuos, kurie auga, didina apyvartas, yra finansiškai stabilūs. Tai leidžia prioritizuoti pardavimo pastangas ir kreiptis į tuos klientus, kurie tikrai turi poreikį ir galimybę pirkti jūsų produktus ar paslaugas.
Scenarijus 3: Rizikos valdymas nekilnojamajame turte
Nekilnojamojo turto sektoriuje atvirieji duomenys gali padėti įvertinti investicijų riziką. Galite analizuoti teritorijų planavimo duomenis – ar planuojami nauji statybų projektai, infrastruktūros pakeitimai, ar teritorija yra saugoma. Aplinkosaugos duomenys gali parodyti, ar nėra užteršimo problemų. Nusikalstamumo statistika padeda įvertinti rajono saugumą.
Visa ši informacija leidžia priimti labiau pagrįstus sprendimus apie tai, kur verta investuoti, o kokių teritorijų geriau vengti.
Įrankiai ir metodai duomenims analizuoti be programavimo žinių
Vienas didžiausių mitų apie duomenų analizę yra tas, kad tam reikia mokėti programuoti. Tiesą sakant, daugelį užduočių galima atlikti su paprastomis priemonėmis, kurias jau tikriausiai mokate naudoti.
Microsoft Excel arba Google Sheets – tai jūsų pagrindiniai įrankiai. Dauguma atvirųjų duomenų gali būti atsisiųsti CSV formatu, kurį šios programos puikiai skaito. Čia galite filtruoti duomenis, kurti paprastas diagramas, skaičiuoti vidurkius, ieškoti maksimalių ir minimalių reikšmių. Jei mokate naudoti pivot lenteles (suvestines), jūsų galimybės dar labiau išsiplečia.
Pavyzdžiui, atsisiuntę verslo registro duomenis apie įmones, galite lengvai suskaičiuoti, kiek įmonių yra kiekvienoje kategorijoje, kokios jų vidutinės pajamos, kaip jos pasiskirstę pagal miestus. Visa tai daroma su keliais pelės paspaudimais, be jokio programavimo.
Google My Maps – puikus įrankis, jei norite vizualizuoti duomenis žemėlapyje. Galite importuoti duomenis su adresais ar koordinatėmis ir pamatyti, kaip jie išsidėstę geografiškai. Pavyzdžiui, galite žemėlapyje pažymėti visus savo konkurentus, potencialius klientus ar įdomias vietas. Tai padeda pastebėti geografinius modelius, kuriuos sunku pamatyti tiesiog žiūrint į skaičius lentelėje.
Tableau Public – tai nemokama duomenų vizualizacijos priemonė, kuri yra galingesnė už Excel, bet vis tiek nereikalauja programavimo. Su ja galite kurti interaktyvias diagramas, žemėlapius, dashboardus. Yra šiek tiek mokymosi kreivė, bet internete rasite daug nemokamų pamokų, ir po kelių valandų praktikos jau galėsite kurti įspūdingas vizualizacijas.
Svarbiausia – pradėkite nuo paprastų dalykų. Nereikia iš karto bandyti kurti sudėtingų analizių. Pradėkite nuo paprasčiausių klausimų: kiek? kur? kada? Atsakymai į šiuos klausimus jau suteiks jums vertingų įžvalgų.
Duomenų kokybė ir kaip išvengti klaidingų išvadų
Viena didžiausių spąstų dirbant su atviraisiais duomenimis yra tai, kad ne visi duomenys yra vienodai patikimi ar aktualūs. Kartais galite priimti klaidingus sprendimus remdamiesi netiksliais ar pasenusiais duomenimis.
Pirmiausia, visada tikrinkite duomenų šaltinį ir datą. Kas pateikė šiuos duomenis? Ar tai patikima institucija? Kada duomenys buvo paskutinį kartą atnaujinti? Jei matote, kad duomenys yra treji metai seni, o jūsų sritis sparčiai keičiasi, jie gali būti nebeaktualūs.
Antra, būkite atsargūs su trūkstamais duomenimis. Kartais duomenų rinkiniuose yra daug tuščių langelių ar „nežinoma” reikšmių. Jei tokių per daug, jūsų analizė gali būti iškraipyta. Pavyzdžiui, jei 40% įmonių neturi nurodytos pajamų informacijos, jūsų skaičiavimai apie vidutines pajamas bus netikslūs.
Trečia, nepainiokite koreliacijos su priežastingumu. Tai, kad du dalykai keičiasi kartu, nereiškia, kad vienas sukelia kitą. Pavyzdžiui, galite pastebėti, kad rajonuose su daugiau kavinių yra aukštesnės nekilnojamojo turto kainos. Bet tai nereiškia, kad kavinės kelia kainas – tiesiog abi šios savybės būdingos prestižiniams rajonams.
Ketvirta, visada derinkite kelis duomenų šaltinius. Nesiremkite vien vienu duomenų rinkiniu. Jei galite, patikrinkite informaciją iš kelių šaltinių. Pavyzdžiui, demografinius duomenis galite rasti ir Statistikos departamento portale, ir savivaldybių portaluose – palyginkite, ar jie sutampa.
Galiausiai, nepamirškite sveiko proto. Jei jūsų analizė rodo kažką, kas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, arba visiškai prieštarauja jūsų patirčiai ir rinkos žinojimui, sustokite ir perkraukite duomenis. Galbūt padarėte klaidą skaičiuojant, arba duomenys yra neteisingi.
Kaip integruoti atviruosius duomenis į reguliarius verslo procesus
Vienas dalykas – vienkartinė analizė prieš priimant didelį sprendimą, visai kitas – nuolatinis atvirųjų duomenų naudojimas kasdienėje veikloje. Kaip tai padaryti praktiškai?
Pirmiausia, identifikuokite, kokie duomenys yra aktualūs jūsų verslui ir kaip dažnai jie atnaujinami. Jei tam tikri duomenų rinkiniai atnaujinami kas mėnesį ar ketvirtį, galite nustatyti priminimus reguliariai juos peržiūrėti. Pavyzdžiui, jei jūsų verslas priklauso nuo ekonominių rodiklių, kas ketvirtį peržiūrėkite naujausius BVP, nedarbo, infliacijos duomenis.
Antra, sukurkite šablonus ir procesus. Jei nuolat naudojate tuos pačius duomenų rinkinius, sukurkite Excel šablonus su iš anksto paruoštomis formulėmis ir diagramomis. Tada naujus duomenis tiesiog įkelsite į šabloną, ir visos analizės atsinaujins automatiškai. Tai sutaupo daug laiko.
Trečia, paskirstykite atsakomybes komandoje. Nebūtinai vienam žmogui reikia daryti visą duomenų analizę. Galbūt rinkodaros specialistas gali stebėti demografinius duomenis, pardavimų vadovas – konkurentų informaciją, o finansininkas – ekonominius rodiklius. Kiekvienas gali prisidėti savo srityje.
Ketvirta, integruokite duomenų įžvalgas į reguliarius susitikimus. Pavyzdžiui, kas mėnesį vykstančiame vadovų susitikime galite turėti atskirą punktą „Rinkos duomenų apžvalga”, kur kas nors pristato naujas įžvalgas iš atvirųjų duomenų. Tai padeda duomenimis grįstą mąstymą padaryti įmonės kultūros dalimi.
Penkta, dokumentuokite, ką radote ir kaip tai panaudojote. Sukurkite paprastą žurnalą ar dokumentą, kur užrašysite, kokius duomenis analizavote, kokias įžvalgas gavote, kokius sprendimus priėmėte. Po kurio laiko tai taps vertinga žinių baze, kuri padės priimti geresnius sprendimus ateityje.
Ką daryti, kai duomenų trūksta arba jie nepakankami
Realybė tokia, kad ne visada rasite būtent tuos duomenis, kurių jums reikia. Atvirųjų duomenų portalai Lietuvoje dar tik tobulėja, ir kai kurių dalykų ten tiesiog nėra. Kas tada?
Pirmas variantas – ieškokite alternatyvių šaltinių. Be oficialių atvirų duomenų portalų, yra ir kitų viešai prieinamų duomenų šaltinių. Eurostat turi daug Europos lygio statistikos. Pasaulio bankas, JT organizacijos, įvairios tyrimų įstaigos taip pat skelbia duomenis. Kartais rasite tai, ko nėra Lietuvos portaluose.
Antras variantas – kreipkitės tiesiai į institucijas. Pagal atvirų duomenų įstatymą, valstybės institucijos privalo teikti duomenis pagal paklausimą, jei tai neprieštarauja privatumo ar saugumo reikalavimams. Galite parašyti oficialų prašymą institucijai, kuri turėtų turėti jums reikalingų duomenų. Tai užtrunka ilgiau, bet dažnai veikia.
Trečias variantas – derinkite atviruosius duomenis su savo surinktais. Pavyzdžiui, galite atlikti nedidelę apklausą ar stebėjimą, o paskui tuos duomenis derinti su atviraisiais. Jei atvirieji duomenys parodo, kur gyvena jūsų tikslinė auditorija, o jūsų apklausa – ką ji nori pirkti, kartu tai suteikia daug vertingesnę informaciją.
Ketvirtas variantas – naudokite proxy duomenis. Jei negalite rasti tiesioginio rodiklio, ieškokite ko nors panašaus, kas galėtų būti susijęs. Pavyzdžiui, jei negalite rasti duomenų apie dviračių naudojimą, galite žiūrėti į dviračių takų ilgį, dviračių parkavimo vietų skaičių, dviračių pardavimų statistiką. Nors tai ne tas pats, bet gali duoti bendrą vaizdą.
Penktas variantas – pripažinkite ribas ir priimkite sprendimus su turima informacija. Kartais tiesiog nėra duomenų, ir tai normalu. Tada reikia remtis patirtimi, ekspertų nuomonėmis, mažesniais testais. Duomenys yra puikus įrankis, bet ne vienintelis. Svarbu žinoti, kada jų pakanka, o kada reikia pasikliauti ir kitais dalykais.
Nuo duomenų iki veiksmų: kaip iš to viso gauti realią naudą
Galiausiai, pats svarbiausias dalykas – kaip iš visų šių duomenų ir analizių gauti realią verslo naudą. Nes duomenys patys savaime nieko neduoda, jei jų pagrindu neveikiame.
Pirmiausia, būkite konkretūs su savo klausimais. Neieškokite duomenų „apskritai” – turėkite konkretų verslo klausimą ar problemą. „Kur turėčiau atidaryti naują parduotuvę?” yra geras klausimas. „Kokia yra rinkos situacija?” – per platus. Kuo konkretesnis klausimas, tuo lengviau rasti atitinkamus duomenis ir iš jų gauti naudingų atsakymų.
Antra, verčiant duomenis į sprendimus, visada galvokite apie veiksmų planą. Nesustokite ties įžvalga „Šiame rajone gyvena daug jaunų žmonių”. Eikite toliau: „Todėl turėtume orientuoti savo rinkodarą į jaunimą, naudoti socialines medijas, siūlyti šiuolaikiškus produktus”. Kiekviena įžvalga turėtų virsti konkrečiais veiksmais.
Trečia, pradėkite nuo mažų eksperimentų. Jei duomenys rodo tam tikrą galimybę, nebūtinai iš karto investuoti didelius pinigus. Galite pradėti nuo mažo testo – pavyzdžiui, jei duomenys rodo, kad tam tikras rajonas yra perspektyvus, pabandykite ten paleisti bandomąją rinkodaros kampaniją prieš atidarydami fizinę vietą. Taip sumažinsite riziką.
Ketvirta, matuokite rezultatus. Jei priėmėte sprendimą remdamiesi duomenimis, stebėkite, kaip jis veikia. Ar jūsų prognozės pasitvirtino? Jei taip – puiku, galite pasitikėti šiuo metodu ateityje. Jei ne – išanalizuokite, kodėl, ir pasimokysite kitam kartui. Tai yra nuolatinio mokymosi procesas.
Penkta, dalinkitės įžvalgomis su komanda. Duomenų analizė neturėtų būti vieno žmogaus paslaptis. Kuo daugiau žmonių jūsų organizacijoje supranta, kaip duomenys padeda priimti sprendimus, tuo labiau duomenimis grįsta kultūra įsitvirtins. Organizuokite trumpus pristatymus, dalinkitės įdomiais radiniais, mokykite kitus.
Atvirieji duomenys nėra magiškas sprendimas visoms problemoms, bet tai galingas įrankis, kuris gali žymiai pagerinti jūsų sprendimų kokybę. Svarbiausia – pradėti. Pasirinkite vieną konkretų klausimą, kurį dabar sprendžiate savo versle. Eikite į atvirų duomenų portalą. Pabandykite rasti atitinkamus duomenis. Atsisiųskite juos. Pažiūrėkite, ką ten rasite. Padarykite paprastą analizę Excel’yje. Ir pamatysite – tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. O nauda gali būti tikrai reikšminga – nuo geresnių investicijų sprendimų iki efektyvesnės rinkodaros, nuo konkurencinių pranašumų iki naujai atrastų verslo galimybių. Duomenys jau yra ten, laukia, kol kas nors juos panaudos. Kodėl ne jūs?