Kodėl atvirų duomenų portalai – tai ne tik biurokratinė formalybė
Kai pirmą kartą išgirdau apie atvirų duomenų portalus, atrodė, kad tai dar viena vyriausybinė iniciatyva, skirta tik statistikams ir akademikams. Bet kai pradėjau gilintis, supratau, kad čia – tikras aukso rudas verslui. Valstybės, savivaldybės ir įvairios institucijos kaupia milžinišką kiekį informacijos, kurią dabar gali naudoti bet kas. Ir svarbiausia – visiškai nemokamai.
Atvirų duomenų portalai – tai platformos, kuriose skelbiami įvairių institucijų surinkti duomenys apie demografiją, ekonomiką, infrastruktūrą, švietimą, sveikatos apsaugą ir daugybę kitų sričių. Lietuvoje pagrindinis toks portalas yra data.gov.lt, bet panašių platformų rasite ir Europos Sąjungos lygmeniu (data.europa.eu), taip pat kiekvienoje šalyje.
Problema ta, kad dauguma verslininkų apie šiuos portalus net nežino arba mano, jog tai pernelyg sudėtinga. Tiesą sakant, pradžioje gali atrodyti šiek tiek chaotiškai – duomenų daug, formatai skirtingi, ne visada aišku, ko ieškoti. Bet kai išmoksti naršyti ir supranti, kokios informacijos tau reikia, tai tampa neįkainojamu įrankiu.
Kokius duomenis galite rasti ir kaip jie padeda versle
Pirmas klausimas, kurį užduoda daugelis – na ir ką aš ten rasiu tokio naudingo? Atsakymas: daug daugiau, nei įsivaizduojate. Pavyzdžiui, jei planuojate atidaryti kavinę ar parduotuvę, galite rasti:
Demografinius duomenis – kiek žmonių gyvena tam tikrame rajone, kokio amžiaus, kokios pajamos, kaip keičiasi gyventojų skaičius. Tai padeda suprasti, ar jūsų tikslinė auditorija yra pakankamai didelė konkrečioje vietoje.
Infrastruktūros informaciją – kur yra viešojo transporto stotelės, mokyklos, ligoninės. Jei jūsų verslas orientuotas į šeimas su vaikais, svarbu žinoti, kur koncentruojasi darželiai ir mokyklos.
Ekonominius rodiklius – vidutines algas regione, nedarbo lygį, verslo aktyvumą. Tai leidžia įvertinti perkamąją galią ir konkurenciją.
Nekilnojamojo turto duomenis – nuomos kainas, pardavimų statistiką, plėtros projektus. Ypač naudinga planuojant fizinę verslo vietą.
Vienas mano pažįstamas atidarė sporto prekių parduotuvę ir prieš tai išanalizavo atvirų duomenų portaluose prieinamą informaciją apie sporto klubų skaičių, gyventojų amžiaus struktūrą ir vidutines pajamas skirtinguose miesto rajonuose. Rezultatas? Jis išsirinko vietą, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodė ne pati geriausia (nuošalesnis rajonas), bet kuriame buvo ideali demografinė sudėtis ir mažiau konkurentų. Po metų jo apyvarta buvo 40% didesnė nei pradinėse prognozėse.
Kaip praktiškai pradėti dirbti su atvirų duomenų portalais
Gerai, teorija aišku, bet kaip iš tikrųjų tai veikia? Štai konkreti strategija, kaip pradėti:
Pirmas žingsnis – apibrėžkite klausimą. Ne tiesiog „noriu duomenų apie rinką”, o konkretų klausimą: „Kur Vilniuje gyvena daugiausiai 25-40 metų žmonių su vidutiniu ar aukštesniu nei vidutinis pajamų lygiu?” arba „Kaip keitėsi turistų srautai Klaipėdoje per pastaruosius penkerius metus?”
Antras žingsnis – raskite tinkamą portalą. Lietuvoje pradėkite nuo data.gov.lt. Ten rasite duomenų rinkinius pagal kategorijas. Jei jums reikia Europos ar pasaulinių duomenų, žiūrėkite data.europa.eu, Eurostato svetainę arba Pasaulio banko duomenų bazę.
Trečias žingsnis – išmokite naudoti paieškos filtrus. Dauguma portalų leidžia filtruoti duomenis pagal kategoriją, instituciją, formatą, atnaujinimo datą. Tai labai palengvina paiešką. Pavyzdžiui, jei ieškote ekonominių duomenų, filtruokite pagal Statistikos departamentą.
Ketvirtas žingsnis – atsisiųskite ir išbandykite. Duomenys dažniausiai pateikiami CSV, JSON, XML ar kitais formatais. CSV failai atsidaro net paprastu Excel, tad pradėti galite be jokių specialių įgūdžių. Atsisiųskite kelis rinkinius ir pažiūrėkite, kas ten yra – kartais pavadinimas gali būti klaidinantis.
Svarbus patarimas: nebijokite eksperimentuoti. Pirmą kartą gali užtrukti valandą ar dvi, kol suprasi, kaip viskas veikia. Bet kai kartą išmoksi, tas pats procesas užtruks 10-15 minučių.
Duomenų analizė be programuotojo žinių
Dabar turbūt galvojate: „Gerai, atsisiųsiu tuos duomenis, bet ką su jais daryti? Aš gi ne duomenų analitikas!” Gera žinia – nereikia būti. Yra keletas paprastų įrankių, kurie padės:
Excel arba Google Sheets – tai jūsų geriausias draugas. Dauguma atvirų duomenų yra lentelių formatu, kurį galite atidaryti šiomis programomis. Išmokite naudoti pagrindinius dalykus: filtrus, pivot lenteles, pagrindines formules (SUM, AVERAGE, COUNTIF). Su šiais įrankiais jau galėsite atlikti rimtą analizę.
Power BI arba Tableau Public – jei norite profesionalesnių vizualizacijų, šios programos turi nemokamas versijas. Jos leidžia sukurti interaktyvius grafikus ir diagramas, kurias galite naudoti prezentacijose ar ataskaitose.
Google My Maps – puikus įrankis, jei dirbate su geografiniais duomenimis. Galite importuoti duomenis su adresais ar koordinatėmis ir pamatyti juos žemėlapyje. Labai naudinga analizuojant klientų pasiskirstymą, konkurentų vietas ar logistikos maršrutus.
Praktinis pavyzdys: tarkime, atsisiuntėte duomenis apie vidutines būsto kainas skirtinguose miesto rajonuose. Atidarykite CSV failą Excel programoje, sukurkite stulpelinę diagramą, kuri rodo kainas pagal rajonus, ir tuoj pat pamatysite, kur pigiausios ir brangiausios zonos. Pridėkite dar vieną duomenų rinkinį apie vidutines pajamas tose pačiose zonose – ir jau galite daryti išvadas apie perkamąją galią.
Rinkos tyrimų atlikimas naudojant atviruosius duomenis
Tradiciniai rinkos tyrimai gali kainuoti tūkstančius eurų. Atvirieji duomenys leidžia atlikti daug kas nemokamai arba už minimalias išlaidas. Štai keletas konkrečių būdų:
Konkurentų analizė. Naudodami verslo registro duomenis (kurie taip pat yra atviri), galite sužinoti, kiek jūsų srityje veikiančių įmonių, kada jos įsteigtos, koks jų apyvartų augimas. Kai kuriose šalyse galite rasti net finansines ataskaitas. Tai padeda suprasti rinkos brandą ir konkurencijos intensyvumą.
Tendencijų identifikavimas. Analizuodami istorinius duomenis (pvz., kaip keitėsi tam tikrų produktų importas ar eksportas), galite pastebėti tendencijas. Jei matote, kad ekologiškų produktų importas auga 20% per metus, tai aiškus signalas apie augančią paklausą.
Klientų segmentavimas. Demografiniai duomenys leidžia tiksliai apibrėžti, kur yra jūsų tikslinė auditorija. Pavyzdžiui, jei parduodate premium produktus, ieškokite rajonų su aukštomis pajamomis ir atitinkama amžiaus grupe.
Lokacijos pasirinkimas. Sujungę kelis duomenų rinkinius (gyventojų tankis, transporto srautai, konkurentų vietos, infrastruktūra), galite objektyviai įvertinti geriausią vietą jūsų verslui. Tai ypač aktualu mažmeninei prekybai ir paslaugų verslui.
Viena įmonė, su kuria konsultavausi, norėjo plėstis į regionus. Vietoj to, kad samdytų brangią konsultacinę firmą, jie patys išanalizavo atvirų duomenų portaluose prieinamą informaciją apie skirtingus miestus: gyventojų skaičių, pajamų lygį, konkurentų skaičių, verslumo indeksą. Per dvi savaites jie turėjo aiškų planą, kuriuose trijuose miestuose plėstis pirmiausia. Ir sutaupė apie 5000 eurų.
Duomenų kokybė ir patikimumas – ką reikia žinoti
Ne visi atvirieji duomenys yra vienodai kokybiški. Tai svarbu suprasti, kad nepadarytumėte klaidingų išvadų. Štai į ką atkreipti dėmesį:
Atnaujinimo dažnumas. Kai kurie duomenų rinkiniai atnaujinami kas mėnesį, kiti – kartą per metus ar net rečiau. Visada pažiūrėkite, kada duomenys buvo paskutinį kartą atnaujinti. Jei analizuojate greitai besikeičiančią rinką, seni duomenys gali būti bevertės.
Duomenų šaltinis. Patikimiausi duomenys yra iš oficialių statistikos institucijų, vyriausybinių agentūrų, centrinių bankų. Būkite atsargesni su duomenimis iš mažiau žinomų šaltinių.
Metodologija. Kai įmanoma, paskaitykite, kaip duomenys buvo surinkti. Ar tai buvo visų gyventojų surašymas, ar tik imtis? Kokia buvo imtis? Kokie buvo atrankos kriterijai? Tai padeda suprasti duomenų tikslumą.
Trūkstami duomenys. Kartais duomenų rinkiniuose yra spragų – tam tikrų metų ar regionų duomenų gali trūkti. Būkite atidūs interpretuodami tokius duomenis.
Praktinis patarimas: jei priimate svarbų verslo sprendimą, naudokite kelis duomenų šaltinius. Jei skirtingų šaltinių duomenys rodo panašias tendencijas, galite būti labiau tikri savo išvadomis.
Kūrybiški būdai panaudoti atviruosius duomenis
Kai įvaldysite pagrindus, galite pradėti kūrybiškiau naudoti atviruosius duomenis. Štai keletas įdomių idėjų:
Turinio kūrimas ir marketingas. Atvirieji duomenys – puiki medžiaga straipsniams, infografikoms, tyrimams. Pavyzdžiui, galite išanalizuoti savo srities tendencijas ir parašyti straipsnį „5 statistikos faktai apie [jūsų sritį], kuriuos turi žinoti kiekvienas”. Tai padidina jūsų ekspertiškumą ir pritraukia dėmesį.
Produkto kūrimas. Kai kurios įmonės kuria produktus ar paslaugas, pagrįstus atviraisiais duomenimis. Pavyzdžiui, aplikacijos, kurios rodo oro kokybę, viešojo transporto tvarkaraščius ar nekilnojamojo turto kainas – dažnai naudoja atviruosius duomenis.
Pardavimų argumentai. Jei parduodate B2B, galite naudoti atviruosius duomenis kurdami pasiūlymus. Pavyzdžiui: „Mūsų analizė rodo, kad jūsų tikslinėje rinkoje paskutinius trejus metus paklausa auga 15% per metus. Štai kaip mūsų sprendimas padės jums tą augimą panaudoti…”
Rizikos valdymas. Analizuodami ekonominius rodiklius, galite geriau numatyti ekonominius ciklus ir pasiruošti sunkesniais laikais. Pavyzdžiui, jei matote, kad nedarbo lygis pradeda augti, galbūt verta būti atsargesniems su investicijomis ar atsargomis.
Viena startuolių įmonė sukūrė įrankį, kuris padeda restoranams pasirinkti vietą. Jie sujungė atviruosius duomenis apie gyventojų tankį, pajamas, konkurentus ir pėsčiųjų srautus, ir sukūrė algoritmą, kuris rekomenduoja geriausias vietas. Dabar jie parduoda šią paslaugą ir uždirba iš to, kas iš esmės yra nemokama informacija – tik išmaniai panaudota.
Kai duomenys virsta sprendimais: nuo analizės prie veiksmų
Duomenys patys savaime nieko nekeičia – svarbu, kaip juos panaudojate. Matau daug verslininkų, kurie surinko krūvas informacijos, padarė gražius grafikus, bet paskui… nieko nepadarė. Duomenys turi vesti prie konkrečių veiksmų.
Štai kaip užtikrinti, kad jūsų duomenų analizė būtų naudinga:
Visada pradėkite nuo verslo klausimo, ne nuo duomenų. „Turiu duomenų, ką su jais daryti?” – blogas požiūris. „Noriu išspręsti šią problemą, kokie duomenys man padėtų?” – geras požiūris.
Susikoncentruokite į veiksmus, kuriuos galite atlikti. Jei analizė rodo, kad jūsų tikslinė auditorija gyvena tam tikrame rajone, konkretus veiksmas galėtų būti: atidaryti ten parduotuvę, nukreipti ten reklamą, užmegzti partnerystes su vietiniais verslais.
Testuokite savo hipotezes. Duomenys gali rodyti tendencijas, bet tikrasis patikrinimas – praktikoje. Jei duomenys rodo, kad tam tikras produktas turėtų gerai parsiduoti, pradėkite nuo mažo testo, ne nuo didelių investicijų.
Stebėkite rezultatus ir koreguokite. Priėmę sprendimą pagal duomenis, toliau stebėkite, ar jis veikia. Galbūt reikės koreguoti strategiją pagal realius rezultatus.
Atvirieji duomenys – tai ne magiškas sprendimas, kuris automatiškai padarys jūsų verslą sėkmingą. Bet tai galingas įrankis, kuris padeda priimti protingesnius, labiau pagrįstus sprendimus. Vietoj to, kad pasikliauti tik intuicija ar brangiais konsultantais, turite objektyvią informaciją, kuri padeda sumažinti riziką ir padidinti sėkmės tikimybę.
Pradėkite mažai – pasirinkite vieną konkretų klausimą, kurį norite išspręsti, ir pabandykite rasti atsakymą atvirų duomenų portaluose. Galbūt pirmą kartą užtruks šiek tiek laiko, bet kai įvaldysite procesą, tai taps natūralia jūsų verslo planavimo dalimi. Ir kas žino – galbūt būtent tie duomenys, kurie laisvai prieinami visiems, taps jūsų konkurenciniu pranašumu, nes jūs mokėsite juos panaudoti, o jūsų konkurentai – ne.