Kodėl atvirų duomenų portalai – tai aukso kasykla jūsų verslui
Žinote, kas labiausiai skiriasi sėkmingą verslą nuo to, kuris tiesiog išgyvena? Informacija. Ne bet kokia, o tiksliai ta, kuri padeda priimti protingus sprendimus. Ir štai čia į žaidimą įžengia atvirų duomenų portalai – nemokamas, dažnai nepastebimas išteklius, kuris gali visiškai pakeisti jūsų požiūrį į verslo strategiją.
Daugelis verslininkų net neįsivaizduoja, kiek vertingos informacijos tiesiog laukia jų nemokamai. Vyriausybinės institucijos, savivaldybės, tarptautinės organizacijos – visi jie renka, apdoroja ir viešina duomenis apie demografiją, ekonomiką, infrastruktūrą, švietimą ir dar šimtus kitų sričių. Ir visa tai galite panaudoti savo verslo naudai.
Problema tik viena – dauguma žmonių nežino, kaip prie šių duomenų prieiti, o dar svarbiau, kaip juos paversti praktiniais sprendimais. Šis vadovas padės jums išmokti būtent tai.
Nuo ko pradėti: pagrindiniai atvirų duomenų portalai Lietuvoje ir pasaulyje
Pirmas žingsnis – sužinoti, kur ieškoti. Lietuvoje pagrindinis atvirų duomenų šaltinis yra opendata.gov.lt portalas. Čia rasite viską – nuo įmonių registrų iki eismo intensyvumo duomenų. Tai turėtų būti jūsų pirmasis sustojimas.
Bet nesustokite tik ties Lietuva. Europos Sąjunga turi savo portalą data.europa.eu, kuriame galite rasti duomenis iš visų ES šalių. Jei jūsų verslas orientuotas į tarptautines rinkas arba tiesiog norite palyginti tendencijas, šis portalas neįkainojamas.
Pasauliniu mastu verta pažvelgti į data.gov (JAV), data.gov.uk (Jungtinė Karalystė) ir Pasaulio banko duomenų portalą. Pastarasis ypač naudingas, jei analizuojate makroekonominius rodiklius ar planuojate plėtrą į besivystančias rinkas.
Dar vienas dažnai pamirštamas šaltinis – Statistikos departamentas (osp.stat.gov.lt). Nors tai ne klasikinis atvirų duomenų portalas, čia rasite neįtikėtinai daug informacijos apie Lietuvos gyventojus, jų įpročius, pajamas ir vartojimo tendencijas.
Kaip suprasti, kokių duomenų jums iš tikrųjų reikia
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji – jie tiesiog pradeda naršyti duomenis be aiškaus tikslo. Tai kaip eiti į prekybos centrą be sąrašo – grįšite su daugybe nereikalingų dalykų, bet pamiršite tai, ko tikrai reikėjo.
Prieš atsidarydami bet kurį portalą, atsisėskite ir užsirašykite konkrečius klausimus, į kuriuos norite rasti atsakymus. Pavyzdžiui:
- Kuriame Lietuvos mieste didžiausias mano tikslinės auditorijos tankis?
- Kaip keitėsi mano sektoriaus rinka per pastaruosius 5 metus?
- Kokios demografinės grupės greičiausiai auga mano regione?
- Kur mano konkurentai koncentruoja savo veiklą?
- Kokios infrastruktūros pokyčiai planuojami artimiausioje ateityje?
Kuo konkretesni jūsų klausimai, tuo lengviau rasite reikiamus duomenis. Ir svarbiausia – tuo vertingesnės bus jūsų išvados.
Pavyzdžiui, jei planuojate atidaryti kavinę, jums gali būti aktualūs duomenys apie pėsčiųjų srautus, gyventojų pajamas konkrečiame rajone, konkurentų skaičių ir net viešojo transporto maršrutus. Visi šie duomenys yra prieinami atvirų duomenų portaluose.
Praktiniai pavyzdžiai: kaip verslai jau naudoja atvirus duomenis
Teorija – puiku, bet pažiūrėkime, kaip tai veikia realiame gyvenime. Štai keletas pavyzdžių, kaip įvairių dydžių verslai naudoja atvirus duomenis savo naudai.
Mažmeninė prekyba: Viena Vilniaus parduotuvių tinklas panaudojo demografinius duomenis ir gyventojų pajamų statistiką, kad nustatytų optimaliausias vietas naujoms parduotuvėms. Rezultatas? Jie išvengė klaidų, kurias padarė konkurentai, atidarę parduotuves „netinkamose” vietose.
Nekilnojamasis turtas: Būsto vystytojai naudoja duomenis apie planuojamus infrastruktūros projektus (nauji keliai, mokyklos, parkai), kad numatytų, kurie rajonai taps paklausūs po 3-5 metų. Tai leidžia jiems pirkti žemę pigiau ir parduoti brangiau.
Transporto paslaugos: Taksi ir pristatymo įmonės analizuoja eismo intensyvumo duomenis, kad optimizuotų maršrutus ir sumažintų degalų sąnaudas. Kai kurios įmonės sutaupė iki 15% logistikos išlaidų.
Turizmas: Viešbučiai ir restoranai naudoja turistų srautų statistiką, kad planuotų sezoninę kainodarą ir personalo poreikius. Tai padeda išvengti pernelyg didelių ar per mažų atsargų.
Matote bendrą mintį? Atvirų duomenų naudojimas nėra raketos mokslas. Tai paprasčiausias būdas priimti protingesnius sprendimus, remiantis faktais, o ne nuojauta.
Įrankiai ir būdai, kaip paversti duomenis į veiksmingą informaciją
Gerai, turite duomenis. Dabar kas? Tiesiog žiūrėti į skaičių lenteles – tai kaip turėti ingredientų, bet nemokėti gaminti. Jums reikia įrankių, kurie padės tuos duomenis paversti kažkuo suprantamu ir naudingu.
Gera žinia – dauguma šių įrankių yra nemokami arba turi nemokamas versijas, kurių pakanka pradedantiesiems.
Excel arba Google Sheets – tai jūsų geriausi draugai. Taip, atrodo paprastai, bet 90% atvirų duomenų analizės galima atlikti būtent su šiais įrankiais. Išmokite naudoti pivot lenteles, filtrus ir pagrindines formules – tai jau suteiks jums didžiulį pranašumą.
Google Data Studio (dabar vadinamas Looker Studio) – nemokamas įrankis, leidžiantis sukurti interaktyvius grafikus ir ataskaitas. Jei norite pateikti duomenis komanai ar investuotojams, tai puikus pasirinkimas.
Tableau Public – šiek tiek sudėtingesnis, bet galingesnis įrankis vizualizacijoms kurti. Nemokama versija leidžia kurti ir dalintis vizualizacijomis internete.
OpenRefine – jei jūsų duomenys „netvarkingai”, šis įrankis padės juos išvalyti ir standartizuoti. Dažnai atvirų duomenų portaluose duomenys būna ne idealios kokybės, todėl šis įrankis gali sutaupyti daug laiko.
Bet svarbiausia – nepersistenkite. Pradėkite nuo paprasčiausių įrankių. Geriau gerai išmokti naudoti Excel nei prastai naudoti dešimt sudėtingų programų.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per metus padėjęs dešimtims verslininkų pradėti naudoti atvirus duomenis, pastebėjau, kad visi daro panašias klaidas. Gera žinia – jų lengva išvengti, jei žinote, ko saugotis.
Klaida nr. 1: Pasitikėti bet kokiais duomenimis aklas
Ne visi atvirų duomenų portalų duomenys yra vienodai patikimi ar aktualūs. Visada patikrinkite, kada duomenys buvo paskutinį kartą atnaujinti ir kas yra jų šaltinis. Duomenys, kurių amžius 5 metai, gali būti visiškai nerelevantūs sparčiai besikeičiančiose srityse.
Klaida nr. 2: Analizuoti duomenis izoliuotai
Vienas duomenų rinkinys retai pasakoja visą istoriją. Jei matote, kad tam tikrame rajone auga gyventojų skaičius, tai dar nereiškia, kad ten verta atidaryti verslą. Reikia pažiūrėti ir į pajamų lygį, amžiaus struktūrą, konkurenciją ir kitus veiksnius.
Klaida nr. 3: Paralyžius dėl analizės
Kai kurie žmonės taip įsitraukia į duomenų analizę, kad pamiršta priimti sprendimus. Duomenys turėtų padėti jums veikti greičiau ir užtikrinčiau, o ne tapti dar viena priežastimi atidėlioti.
Klaida nr. 4: Ignoruoti kontekstą
Skaičiai be konteksto gali būti klaidinantys. Jei matote, kad tam tikroje vietoje sumažėjo pėsčiųjų eismas, tai gali reikšti blogą vietą verslui. Arba gali reikšti, kad šalia atidarė naują prekybos centrą, kuris pritraukė srautus. Visada ieškokite gilesnio supratimo.
Kaip integruoti atvirų duomenų analizę į reguliarią verslo praktiką
Vienkartinis duomenų naudojimas – tai gerai, bet tikroji galia atsiskleidžia, kai atvirų duomenų analizė tampa reguliaria jūsų verslo praktikos dalimi.
Štai kaip tai padaryti be papildomo streso ar laiko sąnaudų:
Sukurkite duomenų stebėjimo sistemą
Pasirinkite 3-5 pagrindinius duomenų rinkinius, kurie tiesiogiai susiję su jūsų verslu, ir patikrinkite juos kas ketvirtį. Tai gali būti demografiniai pokyčiai jūsų tikslinėje rinkoje, konkurentų skaičiaus dinamika arba infrastruktūros projektų planai.
Paskirskite atsakingą asmenį
Net jei tai būsite jūs pats, svarbu, kad kas nors būtų atsakingas už duomenų stebėjimą ir analizę. Kitaip tai tiesiog niekada nebus daroma.
Sujunkite su esamais procesais
Vietoj to, kad duomenų analizė būtų atskira užduotis, integruokite ją į esamus procesus. Pavyzdžiui, prieš kiekvieną strateginio planavimo susitikimą, paruoškite trumpą duomenų apžvalgą. Arba prieš priimant sprendimą dėl naujos vietos, automatiškai patikrinkite atitinkamus duomenis.
Dalinkitės įžvalgomis su komanda
Duomenys tampa galingesni, kai jais dalijamasi. Sukurkite paprastą būdą dalintis įdomiomis įžvalgomis su komanda – tai gali būti mėnesinis el. laiškas, trumpas susitikimas ar bendra vizualizacijų lenta.
Kai duomenys virsta konkurenciniu pranašumu
Žinote, kas gražiausia atvirų duomenų istorijoje? Tai, kad jie prieinami visiems, bet juos naudoja tik nedaugelis. Tai reiškia, kad net paprasčiausias jų naudojimas jau suteikia jums pranašumą prieš daugumą konkurentų.
Pradėkite mažai. Pasirinkite vieną verslo sprendimą, kurį turite priimti artimiausiu metu, ir pamėginkite rasti atitinkamų duomenų. Galbūt tai sprendimas dėl naujos vietos, naujo produkto ar tikslinės auditorijos. Praleiskite valandą ar dvi tyrinėdami atvirų duomenų portalus. Pamatysite, kiek vertingos informacijos galite rasti.
Ir atminkite – tobulas duomenų analizės meistriškumas nėra tikslas. Tikslas yra priimti šiek tiek geresnius sprendimus nei vakar. Ir atvirų duomenų portalai yra vienas paprasčiausių būdų tai padaryti.
Duomenys jau laukia jūsų. Klausimas tik vienas – kada pradėsite juos naudoti savo verslo naudai? Kuo anksčiau, tuo didesnis jūsų pranašumas prieš tuos, kurie vis dar priima sprendimus remiantis tik nuojauta. O šiais laikais, kai informacija yra prieinama visiems, nuojauta tiesiog nebepakanka.