Kodėl verta domėtis atvirais duomenimis
Žinot, kai pradėjau domėtis atvirais duomenimis, pirmiausia pagalvojau – kam man to reikia? Juk internete ir taip pilna informacijos. Bet greitai supratau, kad atvirų duomenų portalai – tai visai kitas reikalas. Čia ne kažkokios atsitiktinės statistikos ar straipsnių, o oficialūs, patikimi duomenys, kuriuos renka ir skelbia valstybinės institucijos, savivaldybės, tarptautinės organizacijos.
Versle, nesvarbu ar tai būtų mažytė kavinė ar didesnė įmonė, sprendimai dažnai priimami remiantis nuojauta ar patirtimi. Ir tai nėra blogai! Bet kai galima papildomai pasiremt konkrečiais duomenimis – tai jau visai kitas lygis. Pavyzdžiui, prieš atidarydamas parduotuvę, gali pasižiūrėti demografinius duomenis apie rajoną, vidutines pajamas, konkurentų skaičių. Arba planuodamas rinkodaros kampaniją – išanalizuoti vartotojų elgsenos tendencijas.
Ir štai kas įdomiausia – dauguma šių duomenų yra visiškai nemokami ir laisvai prieinami. Tiesiog reikia žinoti, kur ieškoti ir kaip juos interpretuoti.
Kur rasti patikimus atvirų duomenų portalus
Gerai, pradėkime nuo pagrindų. Lietuvoje pagrindinis atvirų duomenų šaltinis yra opendata.gov.lt portalas. Čia rasite duomenis iš įvairių ministerijų, departamentų ir kitų institucijų. Nuo transporto statistikos iki švietimo duomenų, nuo aplinkosaugos iki ekonomikos rodiklių.
Bet tai tik pradžia. Statistikos departamentas (osp.stat.gov.lt) turi tikrai išsamią duomenų bazę apie Lietuvą – gyventojų skaičių, pajamas, verslą, darbo rinką. Kartais čia informacijos net per daug, bet pamažu išmoksti navigaciją.
Jei tavo verslas orientuotas į Europos rinką ar nori palyginti Lietuvos situaciją su kitomis šalimis, būtinai apsilankyk Eurostat portale. Ten rasite visos Europos statistiką, o duomenys pateikiami labai patogiomis lentelėmis ir grafikais.
Savivaldybės taip pat dažnai turi savo atvirų duomenų skyrius. Pavyzdžiui, Vilniaus ar Kauno savivaldybių portaluose galima rasti labai konkrečių duomenų apie miestą – nuo nekilnojamojo turto kainų iki viešojo transporto srautų.
Kaip suprasti, kokių duomenų tau iš tikrųjų reikia
Štai čia ir prasideda tikrasis darbas. Pirmą kartą atsidaręs tokį portalą, tikriausiai pajusi lengvą paniką – duomenų jūra, įvairiausi formatai, nesuprantami terminai. Ramu, visi per tai praėjome.
Pirmiausia turi labai aiškiai suformuluoti, kokį verslo klausimą nori išspręsti. Ne tiesiog „noriu daugiau informacijos”, o konkrečiai – pavyzdžiui: „Ar verta plėstis į Klaipėdos regioną?” arba „Kokia mano tikslinės auditorijos perkamoji galia?”
Tada pagalvok, kokie duomenys galėtų padėti atsakyti į šį klausimą. Jei planuoji plėtrą – demografiniai duomenys, ekonominiai rodikliai, konkurencijos analizė. Jei domina tikslinė auditorija – amžiaus grupės, pajamų lygis, vartojimo įpročiai.
Užsirašyk sau sąrašą konkrečių duomenų, kurių ieškosi. Pavyzdžiui:
- Gyventojų skaičius 25-45 metų amžiaus grupėje Klaipėdoje
- Vidutinės mėnesinės pajamos šiame regione
- Panašių paslaugų teikėjų skaičius
- Vartotojų išlaidų tendencijos per pastaruosius 3 metus
Turėdamas tokį sąrašą, jau žymiai lengviau naršysi duomenų portaluose ir nesiblaškysi į šalį.
Praktiniai patarimai dirbant su duomenimis
Gerai, dabar prie konkrečių veiksmų. Kai jau randi reikiamus duomenis, dažniausiai juos galėsi parsisiųsti CSV, JSON arba XML formatais. Jei šie žodžiai tau nieko nesako – nerūpink. CSV failus gali atidaryti paprastu Excel’iu ar Google Sheets, ir tai dažniausiai visiškai pakanka.
Vienas iš didžiausių naujokų klaidų – parsisiųsti visus įmanomus duomenis ir paskui nežinoti, ką su jais daryti. Geriau pradėk nuo mažesnių duomenų rinkinių. Pavyzdžiui, vieno metų statistikos, o ne dešimties. Išmoksi su ja dirbti – tada plėsi.
Duomenų vizualizacija – tai raktinis žodis. Skaičių lentelės yra naudingos, bet grafikas ar diagrama pasakys tau daug daugiau. Excel’yje ar Google Sheets nesunku sukurti paprastą stulpelinę diagramą ar linijinį grafiką. Kai matai tendencijas vizualiai, viskas tampa aiškiau.
Dar vienas patarimas – lygink duomenis. Vienas skaičius pats savaime nedaug ką pasako. Bet kai palygini šių metų rodiklius su praėjusiais, arba savo regiono duomenis su kitais regionais – tada prasideda tikroji analizė.
Ir nepamirsk užsirašyti duomenų šaltinius! Vėliau, kai reikės pagrįsti savo sprendimus kolegoms ar investuotojams, labai pravers galimybė parodyti, iš kur ėmei informaciją.
Realūs panaudojimo scenarijai mažam verslui
Leisk pasidalinti keliais konkrečiais pavyzdžiais, kaip atvirų duomenų portalai gali padėti realiame versle.
Scenarijus 1: Naujos kavinės vietos parinkimas
Tarkime, nori atidaryti kavinę Vilniuje. Vietoj to, kad tiesiog važinėtum po miestą ir žiūrėtum, kur „atrodo gerai”, gali:
– Pasižiūrėti pėsčiųjų srautų duomenis skirtingose gatvėse
– Išanalizuoti gyventojų tankumą įvairiuose rajonuose
– Patikrinti vidutines pajamas pagal mikrorajonus
– Įvertinti konkurentų skaičių konkrečiose vietose
– Pasižiūrėti viešojo transporto prieinamumą
Visa ši informacija yra atviruose duomenų portaluose, ir ji gali padėti priimti daug labiau pagrįstą sprendimą.
Scenarijus 2: Produkto kainų nustatymas
Jei parduodi prekes ar paslaugas, atvirų duomenų portaluose gali rasti:
– Vidutinių pajamų statistiką tavo tikslinėje auditorijoje
– Vartotojų kainų indeksus
– Konkurentų kainų tendencijas (kai kuriose srityse)
– Perkamosios galios pokyčius
Tai padės nustatyti tokią kainą, kuri būtų ir konkurencinga, ir pelninga.
Scenarijus 3: Darbuotojų paieška
Planuoji plėstis ir samdyti naujų žmonių? Atvirų duomenų portalai gali parodyti:
– Darbo rinkos situaciją tavo regione
– Vidutines algas pagal specialybes
– Bedarbystės lygį
– Švietimo įstaigų absolventų skaičių tavo srityje
Taip geriau suprasi, ar lengva bus rasti tinkamus darbuotojus ir kokią algą turėsi pasiūlyti.
Kaip vengti dažniausių klaidų
Per savo patirtį mačiau (ir pats padariau) nemažai klaidų dirbant su atvirais duomenimis. Pasidalinsiu, ko vengti.
Klaida nr. 1: Pasitikėjimas pasenusiais duomenimis
Visada tikrink, kada duomenys buvo atnaujinti. Ekonominė situacija, demografija, vartotojų elgsena keičiasi. Trejų metų senumo duomenys gali būti visiškai nerelevantūs, ypač po tokių įvykių kaip pandemija.
Klaida nr. 2: Konteksto ignoravimas
Skaičiai be konteksto gali klaidinti. Pavyzdžiui, jei matai, kad tam tikrame rajone vidutinės pajamos didelės, bet nepastebi, kad ten gyvena daugiausia pensininkai – tavo išvados gali būti klaidingos. Visada skaityk metodologijas ir paaiškinimus.
Klaida nr. 3: Per daug pasikliavimas vien duomenimis
Duomenys – puikus įrankis, bet ne vienintelis. Jie neatsižvelgia į visus vietinius niuansus, kultūrinius ypatumus, netikėtus įvykius. Derink duomenų analizę su savo patirtimi ir rinkos žinojimu.
Klaida nr. 4: Sudėtingų analizių kūrimas nuo pirmos dienos
Pradedantieji dažnai nori iškart kurti sudėtingas prognozes ir modelius. Pradėk paprasčiau – paprasti palyginmai, pagrindinės tendencijos. Sudėtingesnę analitiką paliksi vėliau, kai įgysi patirties.
Įrankiai, kurie palengvins gyvenimą
Nors dauguma darbų galima atlikti su paprastu Excel’iu, yra keletas įrankių, kurie gali labai palengvinti gyvenimą.
Google Sheets – nemokama alternatyva Excel’iui, kuri veikia internete. Puiki, jei dirbi komandoje, nes visi gali matyti ir redaguoti tuos pačius duomenis realiu laiku.
Tableau Public – nemokama duomenų vizualizacijos programa. Gali atrodyti sudėtinga iš pradžių, bet YouTube pilna pamokų, ir rezultatai tikrai verti pastangų. Sukursi profesionaliai atrodančius grafikus ir diagramas.
Google Data Studio – dar vienas nemokamas įrankis, leidžiantis kurti interaktyvias ataskaitas. Ypač naudingas, jei nori reguliariai stebėti tuos pačius rodiklius.
OpenRefine – jei dirbi su dideliais ar netvarkingais duomenų rinkiniais, šis įrankis padės juos išvalyti ir sutvarkyt. Nemokamas ir gana intuityvus.
Bet tiesą sakant, pradžiai tikrai užtenka Excel’io ar Google Sheets. Kitus įrankius išbandysi, kai pajusi, kad reikia daugiau galimybių.
Kai duomenys virsta sprendimais
Žinai, kas įdomiausia visame šitame procese? Ne pats duomenų rinkimas ar analizė, o tas momentas, kai staiga supranti – va, dabar žinau, ką daryti. Kai skaičiai ir grafikai pavirsta konkrečiu veiksmų planu.
Atvirų duomenų portalai nėra magiškas sprendimas visoms verslo problemoms. Jie nepasakys tau tiksliai, ką daryti. Bet jie suteiks tau informaciją, kuri padės priimti protingesnius sprendimus. Ir tai jau labai daug.
Pradėk mažai – pasirink vieną konkretų klausimą, kurį nori išspręsti. Rask vieną ar du duomenų rinkinius, kurie gali padėti. Išanalizuok juos paprastai – Excel’io lentelė ir grafikas. Padaryk išvadas. Pritaik praktikoje. Ir tada žiūrėk, ar tai padėjo.
Su laiku tai taps natūralia tavo verslo sprendimų priėmimo dalimi. Nebeprireiks valandų ieškoti duomenų – žinosi, kur kas yra. Nebeprireiks galvoti, kaip juos analizuoti – turėsi savo patikrintus metodus. Ir svarbiausia – tavo verslo sprendimai bus pagrįsti ne tik intuicija, bet ir faktais.
Atvirų duomenų pasaulis iš pradžių gali atrodyti bauginantis, bet tikrai verta įsidrąsinti. Nes informacija – tai tikrai galia, ypač kai ji nemokama ir laisvai prieinama. Tereikia išmokti ja naudotis.