Duomenų vandenynas prieš jūsų akis
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus sėdėjau kavinėje su draugu verslininku, kuris desperatiškai ieškojo informacijos apie savo potencialių klientų demografiją. Jis buvo pasiruošęs mokėti tūkstančius eurų už rinkos tyrimus, nors atsakymai į jo klausimus jau buvo laisvai prieinami – tiesiog jis nežinojo, kur žiūrėti. Atvirų duomenų portalai yra tarsi didžiulė biblioteka, kurioje visos knygos nemokamos, tačiau daugelis žmonių net nežino, kad tokia biblioteka egzistuoja.
Šiandien atvirų duomenų judėjimas yra pasiekęs tokį mastą, kad vyriausybės, savivaldybės ir įvairios organizacijos skelbia milžiniškas duomenų apimtis viešai. Tai statistika apie gyventojus, ekonominius rodiklius, transporto srautus, oro kokybę, verslo registrus – sąrašas beveik begalinis. Problema ta, kad daugelis verslininkų, ypač pradedančiųjų, šių duomenų nežino kaip rasti, suprasti ir pritaikyti savo veikloje.
Kodėl atvirieji duomenys – tai ne tik vyriausybės reikalas
Dažnai žmonės mano, kad atvirieji duomenys yra kažkas, kas domina tik žurnalistus, tyrėjus ar visuomenines organizacijas. Tačiau realybė visiškai kitokia. Jei valdote kavinę ir norite žinoti, kur jūsų mieste gyvena daugiausiai jūsų tikslinės auditorijos, atvirieji duomenys gali tai parodyti. Jei planuojate plėstis į naują regioną, demografiniai duomenys, pajamų statistika ir verslo aplinkos rodikliai padės priimti pagrįstą sprendimą, o ne remtis vien nuojauta.
Vienas mano pažįstamas elektroninės prekybos verslininkas naudoja atviruosius duomenys apie pašto kodų zonas, kad optimizuotų pristatymo maršrutus. Kitas – analizuoja viešųjų pirkimų duomenis, kad suprastų, kokios paslaugos yra paklausios valstybiniame sektoriuje. Dar vienas stebi nekilnojamojo turto sandorių statistiką, kad nuspėtų, kur atsiras nauji gyvenamieji rajonai ir atitinkamai didės paklausa jo paslaugoms.
Esmė ta, kad šie duomenys jau surinkti, apdoroti ir laukia, kol kas nors juos panaudos protingai. Jūs nemokate už jų surinkimą – tai jau padarė kiti. Jūsų užduotis tik išmokti juos rasti ir interpretuoti.
Kur pradėti ieškoti: pagrindiniai šaltiniai
Lietuvoje pagrindinis atvirų duomenų šaltinis yra oficialus vyriausybės portalas data.gov.lt. Čia rasite duomenis iš daugybės institucijų – nuo Statistikos departamento iki savivaldybių. Iš pradžių šis portalas gali atrodyti šiek tiek chaotiškas, nes duomenų rinkinių yra labai daug ir jie labai įvairūs. Patarimas: naudokite paieškos funkciją su konkrečiais raktažodžiais, susijusiais su jūsų verslu, o ne bandykite naršyti per visas kategorijas.
Europos Sąjungos lygmeniu veikia data.europa.eu – tai agregatorius, kuris sujungia duomenis iš visų ES šalių. Jei planuojate tarptautinį verslą ar tiesiog norite palyginti Lietuvos situaciją su kitomis šalimis, čia rasite neįkainojamos informacijos. Be to, daugelis miestų turi savo atvirų duomenų portales – pavyzdžiui, Vilnius turi open.vilnius.lt, kur galite rasti labai detalizuotą informaciją apie sostinę.
Nepamirškit ir specializuotų šaltinių. Statistikos departamentas (osp.stat.gov.lt) turi puikiai sutvarkytas duomenų bazes su labai patogiais įrankiais duomenų vizualizacijai. Registrų centras teikia informaciją apie nekilnojamąjį turtą, įmones, hipotekas. Nors ne visa ši informacija yra visiškai nemokama, daug kas yra prieinama be jokio mokesčio.
Kaip skaityti duomenis, kai nesi duomenų mokslininkas
Didžiausia kliūtis daugeliui žmonių – tai ne duomenų trūkumas, o gebėjimas juos suprasti. Atvirieji duomenys dažnai pateikiami CSV, JSON ar XML formatais, kurie gali atrodyti bauginančiai techniniai. Bet ramiai – jums nereikia būti programuotoju, kad juos panaudotumėte.
CSV failai atsidaro su Microsoft Excel ar nemokamu Google Sheets. Tai paprasčiausios lentelės, kurias galite rūšiuoti, filtruoti ir analizuoti taip pat, kaip bet kokią kitą skaičiuoklę. Pavyzdžiui, jei atsisiuntėte duomenis apie įmonių registracijas jūsų mieste, galite juos surūšiuoti pagal veiklos sritį, įsteigimo datą ar darbuotojų skaičių. Taip greitai pamatysite tendencijas – kokie verslai auga, kokie mažėja, kur yra konkurencija.
Kai kurie portalai siūlo ir vizualizacijos įrankius tiesiog naršyklėje – galite kurti grafikus ir žemėlapius be jokių papildomų programų. Tai ypač naudinga, kai norite greitai suprasti bendrą vaizdą. Pavyzdžiui, žemėlapis su gyventojų pasiskirstymu pagal amžių gali akimirksniu parodyti, kur yra jūsų tikslinė auditorija.
Jei duomenys atrodo per sudėtingi, ieškokite portaluose skyrių „Apie duomenis” ar „Metaduomenys” – ten paprastai paaiškinama, ką reiškia kiekvienas stulpelis, kaip duomenys buvo surinkti ir kokios yra jų ribos. Tai labai svarbu, nes neteisingai interpretuoti duomenys gali privesti prie klaidingų išvadų.
Praktiniai panaudojimo scenarijai mažam verslui
Tarkime, kad planuojate atidaryti vaikų žaidimų kambarį. Pirmiausia jums reikia žinoti, kur gyvena šeimos su mažais vaikais. Statistikos departamento duomenys pagal seniūnijas ar net mažesnius teritorinius vienetus gali tai parodyti. Tada galite pasižiūrėti į vidutines pajamas tose teritorijose – juk jūsų paslauga nėra pigiausia, todėl reikia auditorijos, kuri galėtų sau ją leisti.
Toliau – konkurencija. Naudodami verslo registro duomenis, galite pamatyti, kur jau veikia panašūs verslai. Galbūt pastebėsite, kad viename rajone yra didelis vaikų skaičius, bet nė vieno žaidimų kambario – tai potenciali aukso gysla. Arba atvirkščiai – rasite, kad rinkoje jau yra persisotinimas ir geriau ieškoti kitos niša.
Jei jūsų verslas susijęs su transportu ar logistika, atvirieji duomenys apie kelių srautus, viešojo transporto maršrutus ir eismo įvykius gali būti neįkainojami. Vienas kurjerių tarnybos savininkas pasakojo, kaip jis optimizavo maršrutus remdamasis atvirais duomenimis apie vidutinį eismo greitį skirtingu paros metu – tai sumažino kuro sąnaudas beveik 15 procentų.
Paslaugų įmonėms gali būti įdomūs duomenys apie viešuosius pirkimus. Savivaldybės ir valstybinės institucijos skelbia, ką perka, už kiek ir iš ko. Tai ne tik padeda suprasti, ar yra paklausa jūsų paslaugoms viešajame sektoriuje, bet ir leidžia pamatyti, kokias kainas siūlo konkurentai ir kokius reikalavimus kelia užsakovai.
Duomenų kokybė ir patikimumo klausimai
Ne visi atvirieji duomenys yra vienodai kokybiški. Kartais duomenys būna pasenę – pavyzdžiui, skelbiami praėjusių metų duomenys, kai jau beveik baigėsi einamieji. Kartais duomenys būna neišsamūs – trūksta tam tikrų kategorijų ar regionų. Kartais tiesiog būna klaidų – žmogiškų ar techninių.
Todėl visada patikrinkite, kada duomenys buvo paskutinį kartą atnaujinti. Jei matote, kad duomenų rinkinys nebuvo atnaujintas kelerius metus, būkite atsargūs darydami išvadas apie dabartinę situaciją. Taip pat žiūrėkite į duomenų šaltinį – ar tai oficiali institucija, ar kažkokia neaiški organizacija. Valstybinių institucijų duomenys paprastai yra patikimesni, nors ir jie nėra nepriekaištingi.
Gera praktika – palyginti duomenis iš kelių šaltinių. Jei Statistikos departamento duomenys rodo vieną tendenciją, o savivaldybės duomenys – visiškai kitą, verta pasigilinti ir suprasti, kodėl taip yra. Galbūt skiriasi metodologija, galbūt vienas šaltinis apima platesnę teritoriją nei kitas.
Ir dar vienas dalykas – atvirieji duomenys dažnai yra anoniminiai ir agregatiniai. Tai reiškia, kad nematysite pavienių asmenų ar įmonių informacijos, tik bendrus skaičius. Tai gerai privatumo požiūriu, bet kartais gali riboti tai, ką galite sužinoti. Pavyzdžiui, galite pamatyti, kiek įmonių užsiima tam tikra veikla, bet ne konkrečiai kurios.
Įrankiai ir technologijos, kurios palengvina darbą
Nors galite dirbti su duomenimis tiesiog Excel programoje, yra įrankių, kurie gali labai palengvinti gyvenimą. Google Data Studio yra nemokamas įrankis, leidžiantis kurti interaktyvias ataskaitas ir vizualizacijas. Galite prijungti savo atsisiųstus duomenis ir sukurti gražų, informatyvų prietaisų skydelį, kurį galite net dalintis su kolegomis ar partneriais.
Jei norite dirbti su geografiniais duomenimis, QGIS yra nemokama geografinių informacinių sistemų programa. Ji gali atrodyti sudėtinga iš pradžių, bet yra daugybė pamokų internete, ir ji leidžia kurti profesionaliai atrodančius žemėlapius su jūsų duomenimis. Pavyzdžiui, galite sukurti žemėlapį, kuriame spalvomis pažymėtos skirtingos teritorijos pagal gyventojų tankį ar perkamąją galią.
Kai kurie atvirų duomenų portalai turi API (programavimo sąsajas), kurios leidžia automatiškai gauti naujausius duomenis. Jei turite bent minimalių programavimo įgūdžių arba galite pasamdyti programuotoją kelioms valandoms, galite sukurti sistemą, kuri automatiškai atnaujina jūsų ataskaitas su naujausiais duomenimis. Tai ypač naudinga, jei reguliariai stebite tam tikrus rodiklius.
Tableau Public yra dar vienas nemokamas įrankis, labai populiarus duomenų vizualizacijai. Jis turi šiek tiek statesni mokymosi kreivę nei Google Data Studio, bet leidžia kurti labai sudėtingas ir gražias vizualizacijas. Daugelis verslininkų naudoja jį pristatymams investuotojams ar partneriams – profesionaliai atrodantys grafikai ir žemėlapiai kuria įspūdį, kad jūsų sprendimai yra grindžiami rimta analize.
Kai duomenys virsta strategija
Pats duomenų turėjimas nieko nereiškia – svarbu, ką su jais darote. Geriausias būdas pradėti – užduoti sau konkrečius klausimus, į kuriuos norite rasti atsakymus. Ne „kokie duomenys yra prieinami”, o „kur man geriausia atidaryti antrą parduotuvę” ar „ar verta investuoti į šią produkto liniją”.
Kai turite konkretų klausimą, pradedate ieškoti duomenų, kurie galėtų į jį atsakyti. Kartais atsakymas bus tiesmukas, kartais turėsite derinti duomenis iš kelių šaltinių. Pavyzdžiui, norėdami suprasti, ar tam tikroje vietoje yra paklausa jūsų paslaugai, galite žiūrėti į demografiją, pajamas, konkurenciją ir net į transporto infrastruktūrą – viskas kartu sukuria vaizdą.
Svarbu ir reguliariai peržiūrėti duomenis, o ne tik vieną kartą. Rinka keičiasi, demografija keičiasi, ekonominė situacija keičiasi. Kas buvo tiesa prieš metus, nebūtinai tiesa dabar. Kai kurie verslininkai turi įprotį kas ketvirtį pasižiūrėti į pagrindinius rodiklius, kurie svarbūs jų verslui – tai padeda pastebėti tendencijas anksčiau nei konkurentai.
Ir nepamirškite, kad duomenys yra tik viena sprendimo dalis. Jie turi būti derinami su jūsų patirtimi, intuicija ir žinojimu apie savo verslą. Duomenys gali parodyti, kad tam tikroje vietoje yra daug potencialių klientų, bet tik jūs žinote, ar jūsų verslo modelis ten veiktų. Duomenys informuoja sprendimus, bet jų nepriima už jus.
Kelionė, kuri prasideda vienu žingsniu
Grįžtant prie to draugo iš kavinės – kai parodžiau jam, kur rasti reikalingą informaciją, jis buvo pritrenktas. Ne tik todėl, kad duomenys buvo nemokami, bet ir todėl, kad jie buvo daug išsamesni nei bet kas, ką jis būtų gavęs už pinigus iš tyrimų įmonės. Jis praleido savaitgalį tyrinėdamas duomenis ir galų gale priėmė sprendimą dėl naujos parduotuvės vietos, kuris pasirodė esąs vienas geriausių jo verslo istorijoje.
Atvirų duomenų naudojimas nėra kažkas, kas reikalauja specialaus išsilavinimo ar didelių investicijų. Tai tiesiog reikalauja smalsumo, kantrybės ir noro mokytis. Pradėkite nuo ko nors paprasto – raskite vieną duomenų rinkinį, kuris yra aktualus jūsų verslui, atsisiųskite jį ir pabandykite suprasti, ką jis sako. Pirmą kartą gali užtrukti, bet su kiekvienu kartu taps lengviau.
Nesistenkite iš karto tapti duomenų analitiku. Pradėkite nuo pagrindinių dalykų – paprastų lentelių, paprastų grafikų, paprastų klausimų. Su laiku jūsų gebėjimai augs, ir pastebėsite, kad pradėsite matyti galimybes ir įžvalgas, kurių anksčiau nebūtumėte pastebėję. Duomenys taps ne bauginančia technikalia sritimi, o natūralia jūsų verslo sprendimų priėmimo proceso dalimi.
Atvirų duomenų pasaulis yra platus ir nuolat besikeičiantis. Nuolat atsiranda naujų duomenų rinkinių, naujų įrankių, naujų galimybių. Tai kelionė, ne tikslas. Ir kaip bet kokia kelionė, ji prasideda vienu žingsniu – tiesiog apsilankykite viename iš minėtų portalų ir pradėkite tyrinėti. Kas žino, kokias verslui svarbias įžvalgas rasite jau šiandien.