Kodėl atvirų duomenų portalai – tai ne tik valdžios reikalas
Kai pirmą kartą išgirdau apie atvirų duomenų portalus, atrodė, kad tai kažkas labai techninio ir skirto tik programuotojams ar valdžios institucijoms. Tačiau padirbėjus su šiais ištekliais kelerius metus, supratau, kad tai – tikras aukso kasykla bet kuriam verslui, kuris nori priimti protingesnius sprendimus.
Atvirų duomenų portalai – tai valstybinės ar savivaldybių institucijų palaikomos platformos, kuriose skelbiami įvairūs viešieji duomenys: nuo demografinės statistikos iki verslo licencijų, nuo transporto srautų iki aplinkosaugos rodiklių. Ir svarbiausia – visa tai yra nemokama ir legaliai prieinama kiekvienam.
Daugelis smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų net neįsivaizduoja, kiek vertingos informacijos gali gauti visiškai nemokamai. Tuo tarpu stambios kompanijos jau seniai samdo analitikus, kurie kasdien naršo šiuos portalus ieškodami konkurencinių pranašumų. Laikas ir jums prisijungti prie šios grupės.
Nuo ko pradėti: pirmieji žingsniai atvirų duomenų pasaulyje
Pirmiausia reikia rasti tinkamus portalus. Lietuvoje pagrindinis toks portalas yra opendata.gov.lt, kuriame rasite duomenis iš daugybės institucijų. Europos lygmeniu veikia data.europa.eu, o pasauliniu – įvairūs nacionaliniai portalai bei tarptautinės organizacijos kaip Pasaulio bankas ar JT.
Kai pirmą kartą atidarote tokį portalą, gali atrodyti, kad patekote į chaotišką duomenų džiunglę. Štai keletas praktinių patarimų, kaip nepasiklysti:
Pradėkite nuo paieškos laukelio. Įveskite savo verslo sritį ar produktą – pavyzdžiui, „mažmeninė prekyba”, „turizmas” ar „nekilnojamasis turtas”. Sistema paprastai pateiks visus susijusius duomenų rinkinius.
Atkreipkite dėmesį į duomenų atnaujinimo dažnumą. Kai kurie duomenys atnaujinami kas mėnesį, kiti – kas ketvirtį ar net kartą per metus. Jei jums reikia aktualios informacijos sprendimams priimti, ieškokite dažniau atnaujinamos statistikos.
Patikrinkite duomenų formatą. Daugelis rinkinių pateikiami CSV, JSON ar XML formatais. Jei nesate techniškai pasiruošę, ieškokite CSV formato – jį lengvai atidarysite net paprastame Excel’yje.
Kokie duomenys iš tiesų naudingi verslui
Teoriškai visi duomenys gali būti naudingi, bet praktiškai reikia sutelkti dėmesį į tai, kas tiesiogiai veikia jūsų verslo sprendimus. Štai keletas kategorijų, kurios dažniausiai teikia didžiausią vertę:
Demografiniai duomenys padeda suprasti, kur gyvena jūsų potencialūs klientai, kokio jie amžiaus, kokios pajamos. Jei planuojate atidaryti naują parduotuvę ar biurą, šie duomenys neįkainojami. Pavyzdžiui, žinodami, kad tam tikrame rajone sparčiai auga jaunų šeimų su vaikais skaičius, galite priimti sprendimą ten atidaryti vaikų prekių parduotuvę.
Ekonominiai rodikliai – verslo licencijos, įmonių registracijos, bankrotų statistika – leidžia įvertinti konkurencinę aplinką. Jei matote, kad jūsų srityje per pastaruosius metus labai išaugo naujų įmonių skaičius, tai signalas, kad rinka tampa prisotinta arba, priešingai, auga paklausa.
Infrastruktūros duomenys apima viešojo transporto maršrutus, eismo intensyvumą, planuojamus statybos projektus. Šie duomenys ypač svarbūs renkantis verslo vietą. Vienas mano pažįstamas kavinės savininkas, pasinaudojęs duomenimis apie pėsčiųjų srautus, sugebėjo rasti idealią vietą ir per pirmus metus viršijo visus pardavimų planus.
Socialiniai rodikliai – švietimo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, nusikalstamumo statistika – padeda įvertinti rajono patrauklumą ir potencialių klientų poreikius.
Kaip paversti sausus skaičius verslo įžvalgomis
Turėti duomenis – tai tik pusė darbo. Kita pusė – juos suprasti ir pritaikyti. Čia daugelis pradedančiųjų susiduria su sunkumais, nes duomenų analizė gali atrodyti bauginanti.
Tačiau nebūtina būti duomenų mokslininku. Pradėkite nuo paprastų dalykų. Atsisiųskite duomenų rinkinį CSV formatu ir atidarykite jį Excel’yje. Naudokite pagrindines funkcijas: rūšiavimą, filtravimą, paprastas formules. Tai jau leis pastebėti pagrindines tendencijas.
Pavyzdžiui, jei analizuojate gyventojų pasiskirstymą pagal amžių skirtinguose rajonuose, galite sukurti paprastą lentelę ar diagramą. Iš jos pamatysite, kuriuose rajonuose vyrauja jūsų tikslinė auditorija. Jei parduodate sportines prekes jauniems žmonėms, ieškokite rajonų, kur 18-35 metų amžiaus grupė sudaro didžiausią dalį gyventojų.
Lyginamoji analizė – dar vienas galingas įrankis. Palyginkite skirtingus laikotarpius: kaip keitėsi situacija per pastaruosius trejus metus? Ar matote augimo ar mažėjimo tendencijas? Jei pastebite, kad tam tikrame rajone mažėja gyventojų skaičius, galbūt neverta ten investuoti į ilgalaikį projektą.
Nepamirškite ir geografinės analizės. Daugelis atvirų duomenų portalų siūlo interaktyvius žemėlapius arba duomenis su geografinėmis koordinatėmis. Galite vizualizuoti duomenis žemėlapyje naudodami nemokamus įrankius kaip Google My Maps ar specialesnius sprendimus kaip QGIS. Tai ypač naudinga renkantis verslo vietą ar planuojant pristatymo maršrutus.
Konkretūs panaudojimo scenarijai skirtingoms verslo sritims
Teorija teorija, bet kaip tai veikia praktikoje? Pažvelkime į konkrečius pavyzdžius.
Maitinimo įstaigoms labai svarbūs duomenys apie pėsčiųjų ir transporto srautus, biurų koncentraciją, gyventojų tankį. Vienas restoranų tinklas, kurį konsultavau, naudojo atviruosius duomenis apie darbuotojų skaičių skirtinguose verslo centruose. Tai padėjo jiems identifikuoti perspektyviausias vietas pietų restoranams, orientuotiems į biuro darbuotojus. Rezultatas – trys naujos sėkmingos vietos per metus.
Mažmeninei prekybai neįkainojami demografiniai duomenys ir konkurentų analizė. Galite sužinoti, kiek panašių parduotuvių jau veikia tam tikroje teritorijoje, kokia ten gyventojų perkamoji galia, kokio amžiaus žmonės vyrauja. Viena drabužių parduotuvė, naudodama šiuos duomenis, atsisakė plano atidaryti filialą prestižiniame rajone, nes paaiškėjo, kad ten vyrauja vyresni gyventojai, o jų tikslinė auditorija – jaunimas.
Nekilnojamojo turto sektoriui atvirieji duomenys – tiesiog lobių skrynia. Planuojami infrastruktūros projektai, mokyklų ir darželių išsidėstymas, viešojo transporto prieinamumas, nusikalstamumo statistika – visa tai tiesiogiai veikia būsto paklausą ir kainas. Vienas nekilnojamojo turto vystytojas, kurį pažįstu, reguliariai stebi duomenis apie planuojamus viešojo transporto projektus. Kai sužinojo apie planuojamą metro liniją, jis įsigijo žemės sklypą netoli būsimos stoties – dabar jo investicijos vertė išaugo dvigubai.
Paslaugų sektoriui – nuo kirpyklų iki konsultacinių įmonių – svarbūs duomenys apie gyventojų pajamas, išsilavinimą, užimtumą. Jei teikiate premium paslaugas, ieškokite rajonų su aukštesnėmis pajamomis. Jei orientuojatės į šeimas su vaikais, analizuokite demografinius duomenis ir darželių/mokyklų išsidėstymą.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per metus darbo su įvairiomis įmonėmis pastebėjau kelias kartojančias klaidas, kurios trukdo efektyviai naudoti atviruosius duomenis.
Pirmoji ir dažniausia – duomenų perpildymas. Žmonės atsisiunčia dešimtis duomenų rinkinių, bet neanalizuoja nė vieno iki galo. Geriau pasirinkti 2-3 tiesiogiai jūsų verslui aktualius duomenų rinkinius ir juos išanalizuoti kruopščiai, nei paviršutiniškai peržiūrėti viską.
Antroji klaida – senus duomenis laikyti aktualiais. Visada tikrinkite, kada duomenys buvo atnaujinti. Demografiniai duomenys iš 2015 metų gali būti visiškai neaktualūs 2024-aisiais, ypač sparčiai besikeičiančiose teritorijose.
Trečioji – ignoruoti duomenų kokybę. Ne visi atvirieji duomenys yra vienodai patikimi ar išsamūs. Jei matote daug tuščių langelių ar nelogiškų reikšmių, geriau ieškokite alternatyvaus šaltinio. Kartais verta palyginti kelis šaltinius, kad įsitikintumėte duomenų patikimumu.
Ketvirta – analizuoti izoliuotai. Duomenys apie gyventojų skaičių patys savaime gali nieko nereikšti. Bet kai juos sujungiate su duomenimis apie pajamas, amžių, konkurentus – tada atsiranda tikra vertė. Visada galvokite apie kontekstą ir ryšius tarp skirtingų duomenų rinkinių.
Įrankiai, kurie palengvins darbą su duomenimis
Nereikia investuoti į brangią programinę įrangą, kad pradėtumėte dirbti su atviraisiais duomenimis. Yra daugybė nemokamų ar pigių įrankių, kurie puikiai tinka pradedantiesiems.
Microsoft Excel arba Google Sheets – tai jūsų pagrindiniai įrankiai. Dauguma paprastų analizių galima atlikti būtent čia. Išmokite naudoti pagrindines funkcijas: SUMIF, COUNTIF, VLOOKUP, pivot lenteles. YouTube pilna nemokamų pamokų šiomis temomis.
Google My Maps – puikus nemokamas įrankis geografinei vizualizacijai. Galite importuoti duomenis su adresais ar koordinatėmis ir pamatyti juos žemėlapyje. Tai ypač naudinga analizuojant verslo vietų išsidėstymą ar klientų pasiskirstymą.
Tableau Public – nemokama duomenų vizualizacijos programa, leidžianti kurti interaktyvias diagramas ir dashboardus. Nors turi mokymosi kreivę, verta investuoti laiko, jei planuojate reguliariai dirbti su duomenimis.
OpenRefine – nemokamas įrankis duomenų valymui ir transformavimui. Jei atsisiuntėte duomenų rinkinį, kuris turi daug klaidų ar yra nepatogiame formate, šis įrankis padės jį sutvarkyti.
Jei esate pasirengę investuoti šiek tiek pinigų, Power BI nuo Microsoft yra puikus pasirinkimas. Jis turi nemokamą versiją su ribotomis funkcijomis, bet net ir jos pakanka daugeliui verslo poreikių.
Kaip integruoti atvirų duomenų analizę į reguliarius verslo procesus
Vienkartinė duomenų analizė gali būti naudinga, bet tikroji galia atsiskleidžia, kai tai tampa reguliaria praktika. Štai kaip tai įgyvendinti praktiškai.
Sukurkite duomenų stebėjimo rutina. Pavyzdžiui, kiekvieną ketvirtį skirkite valandą ar dvi naujausių duomenų peržiūrai. Pasižymėkite kalendoriuje, nustatykite priminimą. Tai neturi būti sudėtinga – tiesiog patikrinkite, ar atsirado naujų aktualių duomenų rinkinių, ar pasikeitė esami rodikliai.
Paskirskite atsakingą asmenį. Jei turite komandą, tegul kas nors vienas būna atsakingas už atvirų duomenų stebėjimą. Tai gali būti marketingo specialistas, verslo analitikas ar net jūs pats, jei esate mažos įmonės savininkas. Svarbu, kad tai būtų kieno nors aiški atsakomybė, o ne „kai turėsime laiko” užduotis.
Sukurkite duomenų šablonus. Jei reguliariai analizuojate tuos pačius duomenų tipus, paruoškite Excel ar Google Sheets šablonus su jau įrašytomis formulėmis ir diagramomis. Tada naujus duomenis tereikės įkelti į šabloną, ir analizė vyks automatiškai.
Dalinkitės įžvalgomis su komanda. Duomenų analizė neturėtų būti vieno žmogaus paslaptis. Reguliariai pristatykite svarbiausias įžvalgas kolegoms. Tai ne tik padeda priimti geresnius sprendimus, bet ir motyvuoja toliau analizuoti duomenis, kai matote, kad tai teikia realią vertę.
Kai duomenys tampa jūsų konkurenciniu pranašumu
Atvirų duomenų portalai – tai ne kažkoks techninis dalykas, skirtas tik IT specialistams. Tai galingas įrankis kiekvienam verslininkui, kuris nori priimti protingesnius, faktais pagrįstus sprendimus vietoj to, kad pasikliauti vien intuicija ar spėlionėmis.
Pradėti tikrai nesunku. Nereikia specialių žinių ar brangios programinės įrangos. Pakanka smalsaus proto, kelių valandų laiko ir noro išmokti kažką naujo. Pradėkite nuo vieno konkretaus klausimo, į kurį norite rasti atsakymą: kur atidaryti naują filialą? Kokia mano tikslinė auditorija? Kur gyvena mano potencialūs klientai? Tada ieškokite duomenų, kurie padėtų atsakyti į šį klausimą.
Atminkite, kad duomenys patys savaime nieko nekeičia. Jie tampa vertingi tik tada, kai juos paverčiate veiksmais. Analizavote duomenis ir radote perspektyvų rajoną naujam filialui? Puiku, bet tikroji vertė atsiras tik tada, kai iš tiesų ten atidarysite filialą ir pamatysite rezultatus.
Atvirieji duomenys nuolat atsinaujina ir plečiasi. Kas mėnesį atsiranda naujų duomenų rinkinių, tobulinamos platformos, pridedamos naujos funkcijos. Tai reiškia, kad jūsų galimybės tik didės. Kas šiandien atrodo sudėtinga, rytoj gali tapti paprasta. Kas šiandien reikalauja kelių valandų darbo, rytoj gali būti automatizuota.
Svarbiausias patarimas – tiesiog pradėkite. Atidarykite atvirų duomenų portalą, įveskite paieškos laukelyje kažką, kas susiję su jūsų verslu, ir pažiūrėkite, kas atsiras. Atsisiųskite vieną duomenų rinkinį ir pabandykite jį išanalizuoti. Padarykite klaidų, pasimokysite. Eksperimentuokite, bandykite, ieškokite. Kiekvienas žingsnis šia kryptimi – tai investicija į protingesnį, duomenimis pagrįstą jūsų verslą.