Duomenų jūra, kurioje plaukioja verslas
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus susitikau su vieno nedidelės kepyklų tinklo savininku. Jis skundėsi, kad nežino, kur atidaryti naują parduotuvę – viskas atrodė kaip lošimas ruletu. Pasiūliau jam pažvelgti į atvirų duomenų portalus, ir jo veidas išreiškė mišinį iš susidomėjimo ir sumišimo. „Kas tie atvirti duomenys?” – paklausė. Šis klausimas, kaip paaiškėjo, kyla daugelio verslininkų galvose.
Atvirti duomenys – tai informacija, kurią valstybinės institucijos, savivaldybės ir kitos organizacijos daro viešai prieinamą visiems norintiems. Tai tarsi biblioteka, tik vietoj knygų – statistika, geografiniai duomenys, demografinė informacija, ekonominiai rodikliai. Ir svarbiausia – visa tai nemokama, teisėta ir dažniausiai reguliariai atnaujinama.
Lietuvoje pagrindinis toks šaltinis yra opendata.gov.lt portalas, bet egzistuoja ir daugybė kitų – nuo Statistikos departamento iki Registrų centro duomenų bazių. Problema ta, kad daugelis verslininių šių resursų tiesiog nežino arba nežino, kaip juos pritaikyti praktikoje. O tai – tikras auksas tiems, kurie sugeba jį iškasti.
Kodėl verslas turėtų kreipti dėmesį į atviruosius duomenis
Tradiciškai verslo sprendimai priimami remiantis intuicija, patirtimi ir, jei pasiseka, kokia nors rinkos analize, už kurią sumokėta nemažai pinigų. Tačiau atvirti duomenys keičia šią lygtį iš esmės.
Įsivaizduokite, kad planuojate atidaryti kavinę. Anksčiau reikėjo pasikliauti nuojauta: „Čia atrodo gera vieta, daug žmonių vaikšto.” Dabar galite pasižiūrėti tikslių demografinių duomenų apie rajoną – kiek ten gyvena žmonių, kokio amžiaus, kokios pajamos. Galite pamatyti, kiek toje teritorijoje jau yra maitinimo įstaigų, kokia konkurencija. Galite net sužinoti apie būsimus infrastruktūros projektus, kurie gali pakeisti srautus.
Vienas mano pažįstamas nekilnojamojo turto agentas pradėjo naudoti atviruosius duomenis apie planuojamus kelių remontus ir naujų mokyklų statybas. Jo gebėjimas numatyti, kurie rajonai taps patrauklesni, tapo jo konkurenciniu pranašumu. Jis nepranašauja ateities – jis tiesiog moka skaityti viešai prieinamus dokumentus, kurių kiti neskaitė.
Atvirti duomenys taip pat padeda sumažinti riziką. Vietoj spėliojimų apie rinkos tendencijas, galite matyti realius skaičius. Vietoj baimės dėl nežinomybės, turite faktus. O faktai, nors kartais ir nepatogūs, visada geresni už iliuzijas.
Nuo ko pradėti: pirmieji žingsniai duomenų pasaulyje
Pirmą kartą atidarius atvirų duomenų portalą, galima pajusti lengvą paniką. Tūkstančiai duomenų rinkinių, įvairūs formatai, techniniai terminai. Kvėpuokite ramiai – niekas nuo jūsų nesitiki, kad tapsite duomenų mokslininku per naktį.
Pradėkite nuo paprasčiausio dalyko – suformuluokite klausimą, į kurį norite rasti atsakymą. Ne abstraktų „noriu daugiau duomenų apie rinką”, o konkretų: „Kiek žmonių 25-40 metų amžiaus gyvena Vilniaus Šnipiškėse?” arba „Kaip keitėsi naujų įmonių registracija mano veiklos srityje per pastaruosius trejus metus?”
Kai turite klausimą, eikite į opendata.gov.lt ir naudokite paieškos laukelį. Nebijokite eksperimentuoti su skirtingais raktažodžiais. Jei ieškote demografinių duomenų, bandykite „gyventojai”, „demografija”, „amžius”. Sistema ne visada intuityvi, bet kantrybė atsipirks.
Svarbu suprasti, kad ne visi duomenys bus tokio formato, kokio tikitės. Kai kurie bus Excel lentelėse, kiti – CSV failuose, dar kiti – JSON ar XML formatais. Pradedantiesiems rekomenduoju laikytis Excel ir CSV failų – juos lengviausia atidaryti ir suprasti.
Dar vienas patarimas: pradėkite nuo Statistikos departamento duomenų bazės. Ten informacija pateikiama gana draugišku formatu, su paaiškinimais ir vizualizacijomis. Tai puikus treniruočių aikštynas prieš nardant į sudėtingesnius duomenų rinkinius.
Kokius duomenis verslas gali rasti ir kaip juos interpretuoti
Atvirų duomenų pasaulis verslininkams siūlo stulbinančią įvairovę. Demografiniai duomenys – tai tik ledkalnio viršūnė. Yra duomenų apie transportą, apie oro kokybę, apie nekilnojamąjį turtą, apie verslo licencijas, apie viešuosius pirkimus, apie švietimą, sveikatos priežiūrą ir dar šimtus kitų temų.
Pavyzdžiui, jei verslą planuojate mažmeninės prekybos srityje, jums gali būti įdomūs duomenys apie vidutines pajamas skirtinguose regionuose, apie gyventojų tankį, apie transporto srautus. Jei dirbate B2B sektoriuje, vertės duomenys apie įmonių registraciją, apie viešuosius pirkimus, apie eksporto-importo statistiką.
Tačiau duomenys patys savaime – tik skaičiai. Jų interpretacija – tai menas ir mokslas viename. Štai pavyzdys: matote, kad tam tikrame rajone vidutinės pajamos yra 20% didesnės nei miesto vidurkis. Ar tai reiškia, kad ten verta atidaryti brangesnių prekių parduotuvę? Galbūt. Bet reikia pasižiūrėti ir į kitus rodiklius: koks ten gyventojų amžius? Gal tai pensinio amžiaus žmonės su sukauptais santaupomis, bet konservatyviomis vartojimo įpročiais? O gal jauni profesionalai, kurie mielai išleis pinigus naujoms patirtims?
Vienas duomenų rinkinys retai kada papasakoja visą istoriją. Tikroji galia slypi duomenų derinime. Paimkite demografinius duomenis ir sudėkite su duomenimis apie naujų būstų statybą, su informacija apie naujų įmonių registraciją toje teritorijoje, su duomenimis apie švietimo įstaigų kokybę. Dabar jau pradeda ryškėti tikresnis vaizdas.
Praktiniai įrankiai ir būdai dirbti su duomenimis
Gera žinia ta, kad norint dirbti su atviraisiais duomenimis, nebūtina turėti programavimo įgūdžių ar brangios programinės įrangos. Microsoft Excel arba nemokamas Google Sheets puikiai tinka pradžiai. Šios programos leidžia atidaryti daugumą duomenų failų, jas filtruoti, rūšiuoti, kurti paprastas diagramas.
Jei norite žengti žingsnį toliau, išmokite kelių pagrindinių Excel funkcijų. SUMIF, COUNTIF, VLOOKUP – šie keturi raidžių junginiai gali atrodyti kaip burtažodžiai, bet iš tikrųjų jie leidžia atlikti galingą duomenų analizę. YouTube pilnas nemokamų pamokų, kaip juos naudoti.
Kai kurie atvirų duomenų portalai siūlo ir integruotas vizualizacijos priemones. Galite kurti žemėlapius, grafikus, diagramas tiesiog naršyklėje, nesiųsdami duomenų. Tai puikus būdas greitai pamatyti tendencijas ir modelius.
Dar viena naudinga priemonė – Google My Maps. Į ją galite įkelti geografinius duomenis ir vizualizuoti juos žemėlapyje. Pavyzdžiui, jei turite adresų sąrašą, kur yra jūsų konkurentai, galite juos pažymėti žemėlapyje ir pamatyti, kur yra „baltosios dėmės” – teritorijos, kur konkurencijos nėra.
Nepamirškite ir paprastų, bet efektyvių metodų. Kartais geriausias būdas suprasti duomenis – juos išspausdinti ir pažymėti spalvotais markeriais. Skamba senamodiškai? Galbūt. Bet tai veikia, ypač kai bandote pamatyti ryšius tarp skirtingų duomenų rinkinių.
Kaip integruoti duomenis į sprendimų priėmimo procesą
Turėti duomenis – viena. Jais remtis priimant sprendimus – visai kas kita. Per dažnai matau situacijas, kai verslas surinko krūvą informacijos, bet sprendimus vis tiek priima taip, kaip priėmė visada – vadovaudamasis intuicija ar įpročiu.
Raktas – sukurti sistemą. Pavyzdžiui, jei kas ketvirtį peržiūrite savo verslo strategiją, padarykite duomenų analizę reguliaria šio proceso dalimi. Sukurkite sau kontrolinį sąrašą: kokius duomenis peržiūrėsiu? Kokius klausimus sau užduosiu? Kaip šie duomenys koreliuoja su mano verslo rezultatais?
Viena įmonė, su kuria konsultavausi, įvedė paprastą taisyklę: kiekvienas pasiūlymas investuoti ar keisti kryptį turi būti pagrįstas bent trimis skirtingais duomenų šaltiniais. Ne nuojauta, ne „man atrodo”, o konkrečiais skaičiais. Iš pradžių tai sulėtino sprendimų priėmimą, bet po kelių mėnesių jie pastebėjo, kad jų klaidų skaičius sumažėjo perpus.
Svarbu ir mokėti atpažinti duomenų apribojimus. Ne visi duomenys yra tikslūs, ne visi yra aktualūs, ne visi yra išsamūs. Kartais duomenys atnaujinami retai – pavyzdžiui, gyventojų surašymo duomenys atnaujinami kas dešimt metų. Tai nereiškia, kad jie nenaudingi, bet reikia suprasti jų kontekstą.
Dar vienas aspektas – mokėti pasakoti istoriją su duomenimis. Jei bandote įtikinti investuotoją ar partnerį, nestačiokite jiems šimto skaidrių su lentelėmis. Paimkite tris-keturis svarbiausias įžvalgas, paremkite jas duomenimis ir pateikite kaip aiškią naratyvą. „Matome, kad mūsų tikslinė auditorija šiame regione auga 15% per metus, tuo tarpu konkurencija išlieka stabili. Tai reiškia didėjančią galimybę…” – tokia kalba veikia.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Pirmoji ir dažniausia klaida – analizės paralyžius. Žmonės įsitraukia į duomenų rinkimą ir analizę tiek, kad užmiršta priimti sprendimus. Duomenys turėtų būti priemonė, ne tikslas. Nustatykite sau laiko limitą: „Skirsiu dvi dienas duomenų analizei, o tada priimsu sprendimą su ta informacija, kurią turiu.”
Antroji klaida – patvirtinimo šališkumas. Ieškome duomenų, kurie patvirtina tai, ką jau norime tikėti, ir ignoruojame tuos, kurie prieštarauja mūsų nuomonei. Kovoti su šiuo reiškiniu sunku, nes jis veikia pasąmonės lygmenyje. Vienas būdas – tyčia ieškoti duomenų, kurie galėtų paneigti jūsų hipotezę. Jei planuojate atidaryti parduotuvę tam tikroje vietoje, neieškokite tik duomenų, kodėl tai gera vieta. Ieškokite ir duomenų, kodėl tai galėtų būti bloga vieta.
Trečioji klaida – duomenų šaltinių patikimumo nevertinimas. Ne visi atvirti duomenys yra vienodai kokybiški. Kai kurie atnaujinami reguliariai ir kruopščiai, kiti – retai ir su klaidomis. Visada patikrinkite, kada duomenys buvo atnaujinti paskutinį kartą, kas yra jų šaltinis, kokia metodologija naudota juos renkant.
Ketvirtoji klaida – per didelis pasitikėjimas duomenimis. Duomenys parodo, kas buvo ir kas yra, bet ne visada – kas bus. Rinka keičiasi, vartotojų elgsena keičiasi, pasaulyje vyksta netikėti įvykiai (kaip pandemija parodė). Duomenys turėtų informuoti jūsų sprendimus, bet ne pakeisti jūsų kritinio mąstymo.
Penktoji klaida – duomenų konteksto ignoravimas. Skaičius „vidutinės pajamos rajone – 1500 eurų” nieko nesako be konteksto. Ar tai bruto ar neto? Ar tai vieno asmens ar namų ūkio pajamos? Kaip jos pasiskirstę – ar visi uždirba panašiai, ar yra keletas labai turtingų ir daugybė vargšų? Visada ieškokite gilesnio supratimo už pirmojo skaičiaus.
Kai duomenys tampa konkurenciniu pranašumu
Yra verslo, kurie naudoja atviruosius duomenis kaip įrankį. Ir yra verslo, kurie juos naudoja kaip ginklą. Skirtumas – sistemingume ir kūrybiškume.
Pažįstu startuolį, kuris sukūrė visą savo verslo modelį ant atvirų duomenų. Jie analizuoja viešųjų pirkimų duomenis ir padeda įmonėms rasti galimybes dalyvauti konkursuose. Kitas pavyzdys – nekilnojamojo turto platforma, kuri derina kadastrinius duomenis, demografinius duomenis, transporto duomenis ir dirbtinio intelekto algoritmus, kad prognozuotų būsto kainų pokyčius.
Bet nebūtina kurti technologijų startuolio. Net tradicinis verslas gali rasti pranašumą. Viena mažmeninės prekybos įmonė pradėjo sekti duomenis apie naujų gyvenamųjų kompleksų statybą. Kai tik matė, kad kažkur planuojama nauja didelė statyba, jie iš anksto derėdavosi dėl patalpos nuomos. Kol konkurentai sužinodavo apie naują perspektyvią vietą, jie jau būdavo ten.
Kitas pavyzdys – paslaugų įmonė, kuri naudoja duomenis apie įmonių registraciją. Jie stebi, kada registruojamos naujos įmonės jų tikslinėje rinkoje, ir iš karto susisiekia su jomis pasiūlymu. Jie gauna klientus dar prieš tiems įsikūrus ir pradėjus ieškoti tiekėjų.
Raktas čia – ne tik duomenų turėjimas, bet ir greitis. Atvirti duomenys atnaujinami reguliariai. Kas juos stebi sistemingai ir reaguoja greitai, tas laimi. Kas žiūri kartą per metus, tas gauna tik istoriją.
Kelionė, kuri prasideda vienu klausimu
Grįžkime prie tos kepyklų tinklo istorijos, kurią pradėjau. Po mūsų pokalbio tas verslininkas praleido savaitgalį tyrinėdamas atviruosius duomenis. Jis žiūrėjo į gyventojų tankį, į vidutines pajamas, į konkurentų išsidėstymą. Jis rado rajoną, kur buvo daug jaunų šeimų, aukštos pajamos, bet mažai kepyklų. Atidarė ten parduotuvę. Po metų ji tapo pelningiausia visame tinkle.
Ar tai buvo tik dėl duomenų? Žinoma, ne. Reikėjo ir gero produkto, ir tinkamo įgyvendinimo, ir šiek tiek sėkmės. Bet duomenys davė jam tai, ko anksčiau neturėjo – pasitikėjimą, kad sprendimas yra pagrįstas ne vien nuojauta.
Atvirieji duomenys nėra magiškas sprendimas visoms verslo problemoms. Jie neatstoja patirties, intuicijos ar kūrybiškumo. Bet jie gali būti galingas papildomas įrankis – kompasas, padedantis orientuotis sudėtingoje verslo aplinkoje.
Pradėkite mažai. Užduokite sau vieną konkretų klausimą apie savo verslą. Pabandykite rasti atsakymą atvirų duomenų portaluose. Galbūt nepavyks iš pirmo karto. Galbūt duomenys bus ne tokie, kokių tikėjotės. Bet kiekviena paieška mokys jus kažko naujo, kiekviena analizė plės jūsų supratimą apie rinką, kurioje dirbate.
Duomenų amžius jau čia. Klausimas nėra, ar jūsų verslas turėtų juos naudoti. Klausimas – kada pradėsite ir kaip greitai išmoksite tai daryti efektyviai. Kiekviena diena, kurią laukiate, yra diena, kurią jūsų konkurentai gali jus aplenkti. Ne todėl, kad jie protingesni ar turi daugiau išteklių, bet todėl, kad jie mato tai, ko jūs nematote. Ir visa ta informacija laukia jūsų – nemokama, prieinama, paruošta naudoti. Belieka ją paimti.