Kodėl atvirų duomenų portalai – tai ne tik vyriausybės reikalas
Daugelis žmonių, išgirdę apie atvirų duomenų portalus, iš karto galvoja apie kažką labai techniško, skirto tik programuotojams ar valstybės tarnautojams. Tačiau realybė visai kitokia. Šie portalai – tai tikras aukso kasyklas bet kuriam verslui, nepriklausomai nuo jo dydžio ar srities.
Atvirų duomenų portalai – tai viešai prieinamos platformos, kuriose įvairios organizacijos (dažniausiai valstybinės institucijos) skelbia duomenis, kuriuos bet kas gali naudoti nemokamai. Tai gali būti statistiniai duomenys apie gyventojus, ekonominius rodiklius, transporto srautus, oro kokybę, nekilnojamojo turto sandorius ir dar šimtus kitų kategorijų.
Verslo kontekste tai reiškia, kad galite priimti sprendimus remdamiesi ne tik savo vidine informacija ar brangiais tyrimais, bet ir išsamiais, patikimais duomenimis, kurie jau egzistuoja ir laukia, kol kas nors juos panaudos protingai.
Nuo ko pradėti: pirmieji žingsniai duomenų pasaulyje
Pirmiausia reikia suprasti, kad nebūtina būti duomenų mokslininku, kad pradėtumėte naudotis atvirais duomenimis. Pradžia visada paprasta – reikia žinoti, ko ieškote ir kur to ieškoti.
Lietuvoje pagrindinis atvirų duomenų portalas yra opendata.gov.lt. Čia rasite tūkstančius duomenų rinkinių iš įvairių sričių. Europos lygmeniu veikia data.europa.eu, o pasauliniu mastu galite naršyti tokius portalus kaip data.gov (JAV) ar data.gov.uk (Jungtinė Karalystė).
Pradedant, verta skirti laiko tiesiog naršymui. Įeikite į portalą ir pažiūrėkite, kokie duomenų rinkiniai ten yra. Dažniausiai jie suskirstyti į kategorijas: ekonomika, švietimas, aplinka, transportas, sveikata ir pan. Pabandykite pagalvoti, kurie iš šių duomenų galėtų būti naudingi jūsų verslui.
Pavyzdžiui, jei planuojate atidaryti kavinę, jums gali būti įdomūs duomenys apie gyventojų tankumą skirtinguose miesto rajonuose, vidutines pajamas, konkurentų pasiskirstymą, pėsčiųjų srautus. Jei užsiimate e-komercija, gali praversti duomenys apie internetinio ryšio prieinamumą skirtinguose regionuose, demografinė statistika, pašto paslaugų prieinamumas.
Kaip rasti tai, ko iš tikrųjų reikia
Viena didžiausių problemų pradedantiesiems – tai ne duomenų trūkumas, o jų perteklius. Kai atidarote atvirų duomenų portalą, galite rasti dešimtis tūkstančių duomenų rinkinių. Kaip nesuklysti ir nerasti savęs skęstant informacijos jūroje?
Pirmiausia suformuluokite konkretų klausimą, į kurį norite rasti atsakymą. Ne „kokie duomenys galėtų būti naudingi”, o „kur mano mieste yra daugiausiai potencialių klientų nuo 25 iki 40 metų?” arba „kokie rajonai sparčiausiai auga pagal gyventojų skaičių?”.
Naudokite paieškos funkciją protingai. Dauguma portalų turi pažangią paiešką, leidžiančią filtruoti duomenis pagal kategoriją, laikotarpį, formatą, atnaujinimo dažnumą. Jei ieškote demografinių duomenų, bandykite įvairius raktinius žodžius: „gyventojai”, „demografija”, „amžiaus grupės”, „migracija”.
Atkreipkite dėmesį į duomenų metaduomenis – tai informacija apie pačius duomenis. Metaduomenys pasako, kada duomenys buvo paskutinį kartą atnaujinti, kas juos skelbia, kokiu formatu jie pateikiami, ar yra kokių nors apribojimų. Tai labai svarbu vertinant, ar duomenys tinka jūsų tikslams.
Duomenų formatai ir kaip su jais dirbti
Atvirieji duomenys skelbiami įvairiais formatais, ir čia prasideda tikroji praktinė dalis. Dažniausiai sutiksite šiuos formatus:
CSV (Comma-Separated Values) – tai paprasčiausias ir universaliausias formatas. Jį galite atidaryti net su „Excel” ar „Google Sheets”. Tai tiesiog lentelė, kur reikšmės atskirtos kableliais ar kabliataškiais. Puikiai tinka pradedantiesiems.
JSON ir XML – tai struktūrizuoti formatai, dažniau naudojami programuotojų. Jei nesate techninių žinių žmogus, šie formatai gali atrodyti sudėtingi, bet yra įrankių, kurie padeda juos konvertuoti į paprastesnius formatus.
XLS/XLSX – „Excel” failai, su kuriais daugelis jau susipažinę. Patogūs, bet kartais gali būti per daug sudėtingai suformatuoti.
PDF – blogiausias variantas duomenų analizei, nes iš PDF sunku išgauti duomenis automatizuotai. Tačiau kartais tai vienintelis būdas gauti tam tikrą informaciją.
Jei turite CSV failą, paprasčiausias būdas pradėti – įkelti jį į „Google Sheets” arba „Excel”. Ten galite kurti paprastas lenteles, diagramas, filtruoti duomenis, skaičiuoti vidurkius ir kitus rodiklius. Nereikia jokių specialių įgūdžių – tik baziniai skaičiuoklės naudojimo įgūdžiai.
Praktiniai panaudojimo scenarijai realiam verslui
Teorija – tai gerai, bet pažiūrėkime, kaip atvirieji duomenys gali būti naudojami konkrečiose situacijose.
Naujos parduotuvės ar paslaugų vietos pasirinkimas. Tarkime, planuojate atidaryti sporto prekių parduotuvę. Galite panaudoti atvirų duomenų portalus, kad sužinotumėte: kur yra didžiausias jaunų žmonių (18-35 m.) koncentracija, kokie rajonai turi didžiausias vidutines pajamas, kur yra sporto infrastruktūra (stadionai, sporto salės), kur konkurentų mažiausiai. Visa ši informacija dažnai yra prieinama atviruose duomenyse.
Rinkos tyrimas ir konkurencijos analizė. Daugelis valstybinių registrų skelbia duomenis apie įmonių veiklą, jų pajamas, darbuotojų skaičių. Nors ne visa informacija yra vieša, galite gauti bendrą vaizdą apie savo konkurentus, rinkos dydį, augimo tendencijas.
Klientų segmentavimas ir tikslinė rinkodara. Demografiniai duomenys padeda geriau suprasti savo tikslinę auditoriją. Jei žinote, kad tam tikrame regione gyvena daug šeimų su vaikais, galite pritaikyti savo produktų asortimentą ar rinkodaros žinutes būtent šiai grupei.
Logistikos optimizavimas. Transporto srautų duomenys, kelių būklės informacija, viešojo transporto maršrutai – visa tai gali padėti optimizuoti pristatymo maršrutus, sumažinti kaštus, pagerinti aptarnavimo greitį.
Rizikos valdymas. Aplinkosauginiai duomenys (potvynių rizikos zonos, oro tarša), nusikalstamumo statistika, ekonominiai rodikliai – visa tai padeda įvertinti galimas rizikas prieš priimant svarbius verslo sprendimus.
Duomenų vizualizacija: kaip paversti skaičius istorijomis
Turėti duomenis – tai tik pusė darbo. Kita pusė – sugebėti juos interpretuoti ir pristatyti taip, kad būtų suprantami ir naudingi sprendimams priimti.
Vizualizacija – tai ne tik gražūs grafikai. Tai būdas pamatyti tendencijas, kurios neakivaizdžios žiūrint į skaičių lenteles. Paprastas stulpelinis grafikas gali parodyti, kurie mėnesiai yra pelningiausi. Linijinis grafikas – kaip keičiasi tendencija laikui bėgant. Žemėlapis su žymėmis – kur koncentruojasi jūsų klientai ar konkurentai.
Nereikia brangių įrankių. „Google Sheets” ar „Excel” turi pakankamai galimybių sukurti informatyvius grafikus. Jei norite kažko pažangesnio, yra nemokamų įrankių kaip „Google Data Studio” (dabar vadinamas „Looker Studio”), „Tableau Public” ar „Flourish”.
Svarbiausia – nesivelti į per sudėtingus grafikus. Geriausia vizualizacija yra ta, kurią bet kas gali suprasti per kelias sekundes. Jei jums reikia penkių minučių paaiškinti, ką reiškia jūsų grafikas, vadinasi, jis per sudėtingas.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Dirbant su atvirais duomenimis, lengva suklysti. Štai keletas dažniausių klaidų, kurias daro pradedantieji.
Pasitikėjimas pasenusiais duomenimis. Visada tikrinkite, kada duomenys buvo paskutinį kartą atnaujinti. Demografiniai duomenys iš 2015 metų gali būti visiškai nerelevantūs šiandien, ypač greitai besikeičiančiose srityse.
Konteksto ignoravimas. Skaičiai be konteksto gali būti klaidinantys. Jei matote, kad tam tikrame rajone padidėjo nusikalstamumas 50%, tai skamba baisiai. Bet jei sužinotumėte, kad tai reiškia padidėjimą nuo 2 iki 3 incidentų per metus, vaizdas pasikeistų.
Perdėtas pasitikėjimas vienu duomenų šaltiniu. Visada geriau turėti kelis duomenų šaltinius, kurie patvirtina jūsų išvadas. Jei visi šaltiniai rodo panašias tendencijas, galite būti labiau tikri savo sprendimais.
Duomenų kokybės nevertinimas. Ne visi atvirieji duomenys yra vienodai kokybiški. Kartais duomenyse būna klaidų, praleistų reikšmių, nenuoseklumų. Prieš darydami išvadas, verta bent greitai peržiūrėti duomenis ir pasitikrinti, ar jie atrodo logiški.
Analizės paralyžius. Tai situacija, kai turite tiek daug duomenų, kad negalite priimti jokio sprendimo. Atvirieji duomenys turėtų palengvinti sprendimų priėmimą, o ne jį apsunkinti. Sutelkite dėmesį į tai, kas tikrai svarbu jūsų konkrečiam klausimui.
Kai duomenys tampa jūsų konkurenciniu pranašumu
Atvirų duomenų naudojimas nėra vienkartinis projektas – tai turėtų tapti nuolatine jūsų verslo praktikos dalimi. Įmonės, kurios sistemingai naudoja duomenis sprendimams priimti, turi aiškų pranašumą prieš tas, kurios remiasi tik intuicija ar ribota informacija.
Pradėkite mažai. Pasirinkite vieną konkretų klausimą ar problemą ir pamėginkite ją išspręsti naudodami atvirų duomenų portalus. Kai įgysite pasitikėjimo ir patirties, galėsite plėsti duomenų naudojimą į kitas sritis.
Sukurkite paprastą procesą: kas ketvirtį ar kas pusmetį peržiūrėkite naujausius duomenis, kurie susiję su jūsų verslu. Stebėkite tendencijas, ieškokite naujų galimybių, vertinkite rizikas. Tai gali būti kelių valandų darbas, bet rezultatai gali būti neįkainojami.
Nebijokite eksperimentuoti. Kartais įdomiausi įžvalgos ateina iš netikėtų duomenų rinkinių. Galbūt duomenys apie oro sąlygas atskleis, kaip jie veikia jūsų pardavimus. Galbūt viešųjų renginių kalendorius padės optimizuoti jūsų reklamos kampanijas.
Ir svarbiausia – neužmirškite, kad duomenys yra tik įrankis. Jie negali pakeisti jūsų verslo žinių, patirties, intuicijos. Bet kai visa tai sujungiate kartu – duomenis ir savo ekspertizę – tuomet priimate iš tikrųjų protingus, pagrįstus sprendimus, kurie veda jūsų verslą į priekį.