Kodėl atvirų duomenų portalai turėtų tapti jūsų verslo įrankiu
Daugelis verslų vis dar remiasi tik savo vidiniais duomenimis arba brangiai apmokamomis rinkos analizėmis. Tačiau šalia jūsų – visiškai nemokamai – guli milžiniški informacijos klodai, kuriuos renka ir skelbia valstybinės institucijos, savivaldybės, tarptautinės organizacijos. Tai ne kažkokie antrarūšiai duomenys, o tikra aukso gysla tiems, kas moka ją panaudoti.
Atvirų duomenų portalai – tai svetainės, kuriose institucijos skelbia viešai prieinamus duomenis apie ekonomiką, demografiją, transportą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir daugybę kitų sričių. Lietuvoje pagrindinis toks portalas yra data.gov.lt, Europos Sąjungos lygmeniu – data.europa.eu. Kiekviena šalis turi panašius portalus, o kai kurie miestai – net savo atskirus duomenų centrus.
Problema ta, kad daugelis verslininkų nežino, jog šie portalai egzistuoja, arba mano, kad tai skirta tik IT specialistams ar mokslininkams. Realybė visai kitokia. Nesvarbu, ar planuojate atidaryti kavinę, ar ieškote naujos rinkos savo produktui – atvirų duomenų portaluose rasite informacijos, už kurią kitaip reikėtų mokėti tūkstančius eurų.
Nuo ko pradėti: pirmieji žingsniai portaluose
Pirmą kartą atidarius atvirų duomenų portalą, galite pasijusti kaip vaikas saldainių parduotuvėje – daug visko, bet nežinai, ko imtis. Pradėkite nuo aiškaus klausimo formulavimo. Ne „kokių duomenų man reikia”, o „kokį verslo klausimą noriu išspręsti”.
Pavyzdžiui, jei planuojate atidaryti sporto prekių parduotuvę Kaune, jūsų klausimai galėtų būti: kiek 18-35 metų žmonių gyvena skirtinguose miesto rajonuose? Kokia vidutinė namų ūkių pajamų dinamika? Kur yra sporto klubai ir kitos sporto infrastruktūros? Koks automobilių srautas skirtingose gatvėse?
Turint aiškų klausimą, daug lengviau naršyti portaluose. Lietuvos atvirų duomenų portale galite naudoti paiešką arba naršyti pagal kategorijas. Duomenys paprastai skelbiami CSV, JSON, XML ar kitais formatais. Nebijokite šių santrumpų – CSV failus galite atidaryti net su Excel programa.
Svarbu suprasti, kad ne visi duomenys bus naujausi. Kai kurie rinkiniai atnaujinami kas mėnesį, kiti – kartą per metus. Visada patikrinkite duomenų atnaujinimo datą ir įvertinkite, ar tai atitinka jūsų poreikius. Demografiniai duomenys iš praėjusių metų dažniausiai vis dar aktualūs, tačiau ekonominiai rodikliai gali būti pasikeitę.
Kokius duomenis ieškoti konkretiems verslo sprendimams
Skirtingi verslo sprendimai reikalauja skirtingų duomenų. Vietos parinkimas naujam verslui – viena populiariausių užduočių, kurioje atvirų duomenų portalai neįkainojami. Ieškokite demografinių duomenų pagal regionus, gyventojų pajamų statistikos, transporto srautų duomenų, nekilnojamojo turto kainų, konkurentų pasiskirstymo.
Jei planuojate eksportuoti ar ieškote naujų rinkų, tarptautiniai atvirų duomenų portalai suteiks informacijos apie prekybos srautus, muitų tarifus, šalių ekonominius rodiklius. Eurostat duomenų bazėje rasite išsamią statistiką apie visas ES šalis – nuo BVP augimo iki konkrečių produktų kategorijų importo-eksporto.
Darbo rinkos analizei naudokite užimtumo statistiką, vidutinių atlyginimų duomenis pagal sektorius, nedarbo rodiklius. Tai padės ne tik priimant sprendimus dėl darbuotojų samdymo, bet ir vertinant potencialių klientų perkamąją galią.
Konkurencijos analizei galite naudoti įmonių registro duomenis, kurie Lietuvoje taip pat prieinami atvirai. Sužinosite, kiek įmonių veikia jūsų srityje, kada jos įsteigtos, kokia jų apyvarta (jei skelbiama). Tai leidžia įvertinti rinkos prisotinimą ir augimo potencialą.
Kaip paversti sausus skaičius naudinga informacija
Turint duomenų failą su tūkstančiais eilučių, svarbu mokėti juos interpretuoti. Nebūtina būti duomenų analitiku – užtenka kelių paprastų įrankių ir šiek tiek loginio mąstymo.
Excel arba Google Sheets – jūsų geriausi draugai pradžioje. Šios programos leidžia filtruoti duomenis, kurti paprastas diagramas, skaičiuoti vidurkius ir kitus rodiklius. Jei matote CSV failą su visų Lietuvos miestų gyventojų skaičiumi pagal amžiaus grupes, galite lengvai išfiltruoti tik jus dominantį miestą ir amžiaus grupę.
Vizualizacija – raktas į supratimą. Žmogaus smegenys daug geriau suvokia informaciją grafiškai nei skaičių lentelėse. Sukurkite stulpelines diagramas, linijines grafikus, žemėlapius. Daugelis atvirų duomenų portalų turi integruotus vizualizacijos įrankius, leidžiančius peržiūrėti duomenis net jų neatsisiuntus.
Ieškokite tendencijų, o ne tik statinių skaičių. Jei žiūrite į pardavimų duomenis ar gyventojų statistiką, pažiūrėkite, kaip jie keitėsi per pastaruosius kelerius metus. Auganti tendencija gali reikšti augančią rinką, mažėjanti – galimą prisotinimą ar problemų sektoriuje.
Lyginkite duomenis tarpusavyje. Pavyzdžiui, jei matote, kad tam tikrame rajone auga gyventojų skaičius, bet mažėja vidutinės pajamos, tai duoda visai kitokį kontekstą nei tik vienas iš šių rodiklių atskirai.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Pirmoji ir didžiausia klaida – pasikliauti tik vienu duomenų šaltiniu. Net jei duomenys oficialūs ir atvirieji, jie gali būti neišsamūs, pasenę ar turėti metodologinių trūkumų. Visada ieškokite patvirtinimo iš kelių šaltinių.
Antroji problema – konteksto ignoravimas. Skaičiai patys savaime nieko nereiškia. Jei matote, kad tam tikroje vietoje padidėjo automobilių srautas 20%, tai gali būti dėl naujo kelio atidarymo, laikino remonto kitoje gatvėje ar tikrai augančio srauto. Visada skaitykite metaduomenis – aprašymus, kaip duomenys buvo renkami ir ką jie tiksliai reiškia.
Trečioji klaida – pernelyg sudėtingų analizių bandymas. Pradedantiesiems nereikia mašininio mokymosi algoritmų ar sudėtingų statistinių modelių. Paprastos analizės – vidurkiai, procentai, tendencijos – dažnai suteikia visą reikalingą informaciją.
Ketvirtoji problema – duomenų kokybės nevertinimas. Ne visi atvirieji duomenys yra vienodos kokybės. Kai kuriuose rinkiniuose gali būti praleistų reikšmių, klaidų, nenuoseklumo. Prieš darydami išvadas, pabandykite įvertinti duomenų patikimumą – pažiūrėkite, kas juos paskelbė, kada, kokia metodologija.
Realūs pavyzdžiai iš verslo praktikos
Nedidelė kepykla Vilniuje norėjo plėstis ir atidaryti antrą filialą. Vietoj to, kad samdytų brangią konsultacijų įmonę, savininkas panaudojo atvirų duomenų portalus. Iš demografinių duomenų sužinojo, kuriuose rajonuose gyvena daugiausiai šeimų su vaikais (jo pagrindinė tikslinė auditorija). Iš transporto duomenų įvertino pėsčiųjų srautus. Iš verslo registro duomenų pamatė, kur yra konkurentai. Rezultatas – puikiai parinkta vieta, kuri per pirmuosius metus viršijo pardavimų prognozes.
Eksportuojanti IT įmonė ieškojo naujos rinkos. Vietoj brangių rinkos tyrimų, analitikai panaudojo Eurostat ir nacionalinius atvirų duomenų portalus. Analizavo IT sektoriaus augimą skirtingose šalyse, vidutines algas (perkamąją galią), skaitmeninės infrastruktūros lygį, vyriausybių investicijas į skaitmeninimą. Identifikavo tris perspektyviausias šalis ir tik tada investavo į gilesnius tyrimus tose rinkose.
Nekilnojamojo turto plėtotojas naudojo atvirų duomenų portalus, kad įvertintų, kuriose Lietuvos vietose verta pirkti žemę būsimam vystymui. Analizavo demografines tendencijas, infrastruktūros plėtros planus (viešai skelbiamus savivaldybių), ekonominės veiklos koncentraciją. Tai leido priimti pagrįstus sprendimus, vietoj intuicijos ar tik vietinių gandų.
Įrankiai ir ištekliai, kurie palengvins darbą
Nors Excel pakanka pradžiai, yra įrankių, kurie gali padaryti jūsų darbą dar efektyvesnį. Google Data Studio – nemokamas įrankis, leidžiantis kurti interaktyvias ataskaitas ir vizualizacijas. Galite prijungti įvairius duomenų šaltinius ir sukurti dinaminę ataskaitų sritį, kuri atsinaujina automatiškai.
Tableau Public – dar vienas nemokamas įrankis, ypač geras vizualizacijoms. Jei norite sukurti įspūdingus žemėlapius ar interaktyvias diagramas, tai puikus pasirinkimas. Turi mokymosi kreivę, bet yra daug nemokamų pamokų internete.
OpenRefine – įrankis duomenų valymui ir transformavimui. Kai atsisiunčiate duomenis iš kelių šaltinių ir jie nėra vienodo formato, šis įrankis padės juos suvienodinti ir paruošti analizei.
QGIS – nemokama geografinių informacinių sistemų programa. Jei jūsų verslo sprendimai susiję su vieta (o daugelio – susiję), ši programa leidžia vizualizuoti duomenis žemėlapiuose, analizuoti geografines tendencijas, skaičiuoti atstumus ir plotus.
Nepamirškite ir paprastesnių įrankių. ChatGPT ar kiti dirbtinio intelekto asistentai gali padėti suprasti duomenų struktūrą, paaiškinti terminus, net parašyti paprastas Excel formules. Tiesiog įkelkite duomenų pavyzdį ir paklauskit, kaip juos analizuoti.
Kai duomenys virsta strategija
Atvirų duomenų portalai nėra magiškas sprendimas visiems verslo klausimams. Jie nepasakys, kokį produktą kurti ar kokią rinkodaros kampaniją vykdyti. Bet jie suteikia kontekstą, faktus, tendencijas – pagrindą, ant kurio galite statyti savo sprendimus.
Svarbiausias dalykas – pradėti. Daugelis verslininkų niekada net nepabando, nes mano, kad tai per sudėtinga ar ne jiems. Realybė tokia, kad net kelių valandų praleidimas atvirų duomenų portaluose gali atskleisti įžvalgų, už kurias kitiems reikėtų mokėti tūkstančius.
Integruokite atvirų duomenų naudojimą į savo reguliarią verslo praktiką. Prieš priimant svarbų sprendimą, padarykite įprotį pasitikrinti, ar nėra atvirų duomenų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti jūsų prielaidas. Kelis kartus per metus peržiūrėkite naujus duomenų rinkinius – galbūt pasirodė kažkas naujo ir naudingo.
Duomenys be veiksmų – tik skaičiai ekrane. Tikroji vertė atsiranda tada, kai juos panaudojate sprendimams priimti, strategijoms formuoti, rinkoms suprasti. Pradėkite nuo mažų žingsnių, eksperimentuokite, mokykitės iš klaidų. Atvirų duomenų pasaulis atviras visiems – reikia tik drąsos įžengti.