Duomenų jūra, kurioje lengva pasimesti
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus draugas, ką tik įkūręs nedidelę konsultacijų įmonę, skambino man vidurnaktį. Jis buvo praleistas kelias valandas naršydamas įvairiuose valstybinių institucijų puslapiuose, bandydamas surasti paprasčiausią informaciją apie vietinės rinkos demografiją. „Duomenys tikrai yra, bet kaip juos rasti ir panaudoti?” – klausė jis beveik desperatiškai. Ši situacija nėra unikali. Daugelis verslininkų, ypač pradedančiųjų, nežino, kad jų rankų pasiekiamumoje yra tikras aukso rudis – atvirų duomenų portalai.
Atvirieji duomenys – tai viešai prieinami, laisvai naudojami ir platinami duomenų rinkiniai, kuriuos teikia valstybės institucijos, savivaldybės, tarptautinės organizacijos ir kitos įstaigos. Lietuvoje pagrindinis tokių duomenų šaltinis yra data.gov.lt portalas, tačiau panašių platformų rasite ir kitose šalyse. Problema ta, kad dauguma žmonių apie juos arba nežino, arba tiesiog nesupranta, kaip šiuos duomenis pritaikyti praktikoje.
Verslo pasaulyje sprendimai, pagrįsti patikimais duomenimis, visuomet pranoksta sprendimus, priimtus remiantis tik intuicija ar patirtimi. Tačiau ne kiekviena įmonė turi resursų samdyti duomenų analitikus ar pirkti brangias rinkos tyrimų ataskaitas. Čia ir ateina į pagalbą atvirieji duomenys – nemokamas, patikimas ir nuolat atnaujinamas informacijos šaltinis.
Kodėl atvirieji duomenys – ne tik valstybės reikalas
Daugelis žmonių mano, kad atvirieji duomenų portalai skirti tik žurnalistams, mokslininkams ar pilietinės visuomenės aktyvistams. Tai fundamentali klaida. Verslas gali gauti neįtikėtiną naudą iš šių platformų, jei tik žino, kur žiūrėti ir ką ieškoti.
Pavyzdžiui, planuojate atidaryti kavinę Vilniuje? Atvirų duomenų portaluose rasite informaciją apie gyventojų skaičių konkrečiuose rajonuose, jų amžiaus struktūrą, vidutines pajamas, esamų maitinimo įstaigų skaičių ir išsidėstymą. Galvojate apie eksportą? Statistikos departamento duomenys padės suprasti, kokie produktai ir į kokias šalis eksportuojami dažniausiai, kokios yra tendencijos.
Mažos įmonės ypač turėtų atkreipti dėmesį į atviruosius duomenis, nes tai leidžia konkuruoti su didesniais rinkos žaidėjais. Kai didelės korporacijos moka dešimtis tūkstančių eurų už rinkos tyrimus, jūs galite gauti panašią informaciją nemokamai – tiesiog reikia žinoti, kaip ją rasti ir interpretuoti.
Nuo ko pradėti: pirmieji žingsniai duomenų pasaulyje
Pirmiausia turite suprasti, kokios informacijos jums reikia. Tai skamba savaime suprantama, tačiau daugelis žmonių pradeda naršyti duomenų portaluose be aiškaus tikslo ir greitai pasimeta. Užsirašykite konkrečius klausimus, į kuriuos norite rasti atsakymus. Pavyzdžiui: „Kiek žmonių 25-35 metų amžiaus gyvena Kauno centre?”, „Kokia buvo nedarbo dinamika paskutiniaisiais metais mano regione?”, „Kiek įmonių veikia mano verslo sektoriuje?”
Kai turite aiškius klausimus, galite pradėti tyrinėti Lietuvos atvirų duomenų portalą. Šis portalas gali atrodyti šiek tiek chaotiškas pradedantiesiems – čia rasite šimtus duomenų rinkinių iš įvairių institucijų. Naudokite paieškos funkciją ir filtrus. Duomenys paprastai suskirstyti pagal kategorijas: ekonomika, švietimas, aplinka, sveikata, transportas ir kt.
Svarbu suprasti, kad ne visi duomenų rinkiniai bus jums naudingi. Kai kurie gali būti per daug detalūs, kiti – per daug bendri. Atkreipkite dėmesį į duomenų atnaujinimo dažnumą. Jei duomenys paskutinį kartą atnaujinti prieš trejus metus, jie gali būti ne tokie aktualūs, ypač sparčiai besikeičiančiose srityse.
Kokius duomenis verslas gali rasti ir kaip juos naudoti
Atvirų duomenų portaluose rasite tikrai įvairių duomenų rinkinių. Statistikos departamentas teikia demografinius duomenis – gyventojų skaičių, amžiaus struktūrą, gimstamumą, mirtingumą. Šie duomenys neįkainojami planuojant tikslinę auditoriją ar renkantis verslo vietą.
Ekonominiai rodikliai – BVP, infliacija, vidutiniai atlyginimai, nedarbo lygis – padeda suprasti bendrą ekonominę situaciją ir prognozuoti paklausos pokyčius. Jei matote, kad vidutiniai atlyginimai jūsų regione auga, tai gali būti geras signalas plėsti verslą ar didinti kainas.
Įmonių registro duomenys leidžia analizuoti konkurentus – kiek jų yra, kada įsikūrė, kokio dydžio. Galite stebėti tendencijas: ar jūsų sektoriuje atsiranda daug naujų įmonių, ar priešingai – rinka mažėja. Viešųjų pirkimų duomenys parodo, kas, ką ir už kiek perka valstybės institucijos – tai gali būti puiki galimybė rasti naujų klientų.
Transporto ir infrastruktūros duomenys – eismo intensyvumas, viešojo transporto maršrutai, automobilių skaičius – naudingi renkantis verslo vietą ar planuojant logistiką. Jei žinote, kad tam tikru keliu kasdien pravažiuoja tūkstančiai automobilių, tai gali būti puiki vieta reklamai ar prekybos taškui.
Duomenų formatai ir jų panaudojimas praktikoje
Viena iš didžiausių kliūčių pradedantiesiems – suprasti, kaip dirbti su skirtingais duomenų formatais. Atvirieji duomenys dažniausiai teikiami CSV, JSON, XML ar XLS formatais. Nereikia išsigąsti – net jei niekada nesate dirbę su šiais formatais, tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo.
CSV failai – tai paprasčiausias formatas, kurį galite atidaryti net su Microsoft Excel ar Google Sheets. Tai lentelės, kuriose duomenys atskirti kableliais ar kabliataškiais. Dauguma verslo žmonių jau moka dirbti su lentelėmis, todėl CSV failai – puikus pasirinkimas pradedantiesiems.
Jei norite tiesiog pažiūrėti į duomenis ir padaryti paprastas analizės operacijas, Excel ar Google Sheets tikrai pakaks. Galite kurti grafikus, skaičiuoti vidurkius, filtruoti informaciją pagal jus dominančius kriterijus. Pavyzdžiui, atsisiuntę duomenis apie įmones savo sektoriuje, galite suskaičiuoti, kiek jų įsikūrė per pastaruosius metus, kokia jų vidutinė apyvarta, kiek darbuotojų jos įdarbina.
Sudėtingesnei analizei galite naudoti nemokamus įrankius kaip Power BI Desktop ar Google Data Studio. Šios programos leidžia kurti interaktyvius grafikus ir ataskaitas, sujungti duomenis iš skirtingų šaltinių. Taip, reikės šiek tiek laiko išmokti jomis naudotis, bet internete rasite daugybę nemokamų pamokų lietuvių kalba.
Kaip paversti duomenis verslo įžvalgomis
Turėti duomenis – tai tik pusė darbo. Svarbu juos suprasti ir paversti konkrečiais sprendimais. Štai keletas praktinių patarimų, kaip tai padaryti.
Visada ieškokite tendencijų, o ne tik fiksuotų skaičių. Vienas skaičius pats savaime mažai ką pasako – svarbu matyti, kaip jis keitėsi laike. Jei matote, kad jūsų tikslinės auditorijos dydis regione auga 5% kasmet, tai visai kita informacija nei tiesiog žinoti, kad dabar ten gyvena 50 tūkstančių žmonių.
Lyginkite skirtingus duomenų rinkinius. Pavyzdžiui, sujunkite demografinius duomenis su ekonominiais rodikliais. Galbūt pastebėsite, kad rajonuose, kur auga jaunų šeimų skaičius, taip pat auga paklausa tam tikriems produktams ar paslaugoms.
Naudokite duomenis hipotezėms patikrinti, o ne tik patvirtinti tai, ką jau žinote. Daugelis verslininkų turi nusistovėjusias nuomones apie savo rinką, bet duomenys kartais gali pateikti netikėtų atradimų. Būkite atviri tam, kas prieštarauja jūsų įsitikinimams – tai gali būti vertingiausia informacija.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per savo karjerą esu matęs daugybę pavyzdžių, kai žmonės neteisingai interpretavo duomenis ir priėmė klaidingus sprendimus. Viena dažniausių klaidų – pasitikėti pasenusiais duomenimis. Visada patikrinkite, kada duomenys buvo paskutinį kartą atnaujinti. Ypač po COVID-19 pandemijos daugelis ekonominių ir socialinių rodiklių pasikeitė drastiškai, todėl 2019 metų duomenys gali būti visiškai nereprezentatyvūs.
Kita problema – neteisingai suprasti, ką duomenys iš tikrųjų rodo. Pavyzdžiui, jei matote, kad tam tikrame rajone vidutinės pajamos yra didelės, tai nereiškia, kad visi gyventojai yra turtingi – galbūt yra keletas labai turtingų žmonių, kurie iškraipo vidurkį. Tokiais atvejais naudingiau žiūrėti į medianą arba pajamų pasiskirstymą.
Nepadarykite klaidos bandydami analizuoti per daug duomenų vienu metu. Pradedantieji dažnai atsisiunčia dešimtis duomenų rinkinių ir bando juos visus analizuoti kartu. Geriau pradėti nuo vieno ar dviejų svarbių klausimų ir jiems atsakyti, o paskui palaipsniui plėsti analizę.
Taip pat atminkite, kad korelacija nereiškia priežastingumo. Jei du rodikliai kinta panašiai, tai nereiškia, kad vienas sukelia kitą. Gali būti trečias veiksnys, kuris įtakoja abu, arba tai gali būti tiesiog atsitiktinumas.
Kada duomenų nepakanka ir ką daryti toliau
Atvirieji duomenys yra puikus įrankis, bet jie nėra visagaliai. Kartais jums reikės specifinės informacijos, kurios atvirų duomenų portaluose tiesiog nėra. Pavyzdžiui, labai detalios informacijos apie vartotojų elgesį ar nuomones sunku rasti viešuose duomenyse.
Tokiais atvejais atvirieji duomenys gali būti geras pagrindas, kurį galite papildyti savo tyrimais. Pavyzdžiui, iš atvirų duomenų sužinote bendrą demografinę situaciją, o tada atlikote nedidelę apklausą savo tikslinėje auditorijoje, kad suprastumėte jų specifinius poreikius.
Taip pat verta žinoti, kad kai kurių duomenų galite paprašyti pagal informacijos prašymo teisę. Jei manote, kad valstybės institucija turi jums naudingų duomenų, kurie nėra paskelbti atvirų duomenų portale, galite oficialiai kreiptis ir paprašyti juos pateikti. Žinoma, ne visa informacija gali būti atskleista dėl privatumo ar kitų priežasčių, bet dažnai institucijos mielai dalijasi duomenimis, tiesiog jų dar nėra įkėlusios į portalą.
Dar viena galimybė – tarptautiniai duomenų portalai. Europos Sąjunga turi savo atvirų duomenų portalą, kuriame rasite duomenis apie visas ES šalis. Tai naudinga, jei planuojate tarptautinį verslą ar norite palyginti Lietuvos situaciją su kitomis šalimis.
Duomenys kaip kasdienė verslo praktika
Geriausias būdas išmokti naudotis atviraisiais duomenimis – pradėti juos naudoti reguliariai. Nesistenkite iš karto tapti duomenų analitiku. Pradėkite nuo mažų žingsnių: pavyzdžiui, kas ketvirtį pasižiūrėkite, kaip keičiasi jūsų sektoriaus rodikliai, ar atsirado naujų konkurentų, kaip kinta demografinė situacija jūsų tikslinėje rinkoje.
Sukurkite sau paprastą sistemą. Užsirašykite kelis svarbiausius duomenų rinkinius, kurie aktualūs jūsų verslui, ir nustatykite priminimus juos peržiūrėti kas mėnesį ar ketvirtį. Tai gali užtrukti vos 15-30 minučių, bet suteiks vertingų įžvalgų ilgalaikiam planavimui.
Įtraukite duomenų analizę į sprendimų priėmimo procesą. Prieš priimdami svarbų sprendimą – ar tai būtų naujų darbuotojų samdymas, kainos keitimas, ar plėtra į naują regioną – pasitikrinkite, ką sako duomenys. Ne visada jie patvirtins jūsų intuiciją, bet tikrai padės priimti labiau pagrįstus sprendimus.
Nebijokite eksperimentuoti. Atvirieji duomenys yra nemokami, todėl galite laisvai tyrinėti, bandyti skirtingas analizės metodikas, mokytis iš klaidų. Kuo daugiau laiko praleisite dirbdami su duomenimis, tuo greičiau išmoksite juos suprasti ir naudoti efektyviai. Pradžioje tai gali atrodyti sudėtinga, bet po kelių mėnesių praktikos pastebėsite, kad duomenų analizė tampa natūralia jūsų darbo dalimi – tokia pat kaip el. pašto tikrinimas ar susitikimų planavimas.