Duomenų jūra, kurioje galima rasti aukso
Žinote, kas yra tikrai keista? Kad daugelis verslų vis dar priima sprendimus remdamiesi intuicija, nors šalia jų guli milžiniška nemokamų duomenų krūva. Atvirų duomenų portalai – tai tarsi biblioteka, kurioje visos knygos nemokamos, tik niekas nežino, kad ji egzistuoja.
Aš pats prieš kelerius metus dirbau su viena nedidele įmone, kuri norėjo plėstis į naują miestą. Vietoj to, kad samdytų brangius konsultantus, pradėjome nuo atvirų duomenų analizės. Per kelias savaites sužinojome apie gyventojų demografiją, perkamąją galią, konkurentų tankumą ir net būsimus infrastruktūros projektus. Rezultatas? Sutaupėme apie 15,000 eurų ir priėmėme geresnį sprendimą nei būtų priėmę daugelis mūsų konkurentų.
Atvirų duomenų portalai nėra kažkas sudėtingo ar skirto tik didelėms korporacijoms. Tai paprasčiausias įrankis, kurį gali naudoti bet kas – nuo startuolio steigėjo iki senbuvės įmonės vadovo. Problema ta, kad dauguma žmonių nežino, nuo ko pradėti.
Kas tie atvirų duomenų portalai ir kodėl turėtumėte apie juos žinoti
Pirmiausia – atvirieji duomenys yra informacija, kurią valdžios institucijos, organizacijos ir įmonės daro viešai prieinamą visiems. Tai gali būti bet kas: nuo statistikos apie gyventojus iki transporto srautų duomenų, nuo verslo registrų iki aplinkosaugos rodiklių.
Lietuvoje pagrindinis toks portalas yra data.gov.lt, bet yra ir daugybė kitų šaltinių. Europos Sąjungos lygmeniu veikia data.europa.eu, o pasauliniu – šimtai specializuotų portalų įvairiose srityse.
Kodėl tai svarbu jūsų verslui? Nes šie duomenys gali atsakyti į klausimus, už kurių atsakymus paprastai reikėtų mokėti tūkstančius eurų:
- Kur gyvena jūsų potencialūs klientai?
- Kokios yra rinkos tendencijos jūsų sektoriuje?
- Kur planuojami nauji infrastruktūros projektai?
- Kokie yra jūsų konkurentų finansiniai rodikliai?
- Kaip keičiasi vartotojų elgsena?
Tačiau štai kur prasideda tikrasis iššūkis – šie duomenys dažnai yra nepatogiame formate, išsibarstę po dešimtis skirtingų portalų ir reikalauja tam tikrų įgūdžių juos interpretuoti.
Nuo ko pradėti: pirmieji žingsniai atvirų duomenų pasaulyje
Gerai, teorija baigta. Dabar apie praktiką. Pirmiausia turite suprasti, kokių duomenų jums iš tikrųjų reikia. Skamba savaime suprantamai, bet patikėkite – dauguma žmonių pradeda naršyti duomenų portalus be jokio plano ir greitai pasimeta.
Štai kaip aš rekomenduoju pradėti:
Pirmas žingsnis: apibrėžkite konkretų klausimą. Ne „noriu daugiau duomenų apie rinką”, o „noriu sužinoti, kiek 25-40 metų žmonių gyvena 5 km spinduliu nuo mano planuojamos parduotuvės vietos”. Matote skirtumą? Konkretus klausimas veda prie konkretaus atsakymo.
Antras žingsnis: identifikuokite, kas galėtų turėti tokius duomenis. Demografiniai duomenys? Statistikos departamentas. Verslo registrų informacija? Juridinių asmenų registras. Transporto srautai? Susisiekimo ministerija ar savivaldybės. Pagalvokite logiškai – kas šiuos duomenis renka savo veikloje?
Trečias žingsnis: pradėkite nuo vieno portalo. Lietuvoje tai turėtų būti data.gov.lt. Užsiregistruokite (nors ir neprivaloma, bet taip galėsite sekti duomenų atnaujinimus), susipažinkite su sąsaja, pabandykite paieškos funkciją.
Kai pradėjau dirbti su vienu klientu iš mažmeninės prekybos sektoriaus, jie norėjo žinoti, ar verta atidaryti naują parduotuvę tam tikrame rajone. Vietoj to, kad samdomės rinkos tyrimo agentūrą už 5,000 eurų, praleidome popietę su atvirais duomenimis. Sužinojome gyventojų skaičių, vidutines pajamas, konkurentų skaičių ir net planuojamus naujus gyvenamųjų namų projektus. Visa tai – nemokamai.
Kokius duomenis ieškoti ir kaip juos taikyti praktikoje
Dabar pereikime prie konkrečių duomenų tipų, kurie gali būti naudingi jūsų verslui. Aš suskirstysiu juos į kategorijas, nes taip lengviau orientuotis.
Demografiniai ir socialiniai duomenys – tai jūsų aukso gysla, jei parduodate bet ką fiziniams asmenims. Statistikos departamento duomenys apie gyventojų amžių, pajamas, išsilavinimą, šeimos sudėtį gali pasakyti, ar jūsų produktas turi potencialą tam tikroje vietoje. Pavyzdžiui, jei planuojate atidaryti premium sporto klubą, norėsite žinoti, kur gyvena aukštų pajamų žmonės 30-50 metų amžiaus grupėje.
Verslo registrų duomenys – čia galite rasti informacijos apie konkurentus, jų finansinius rezultatus, darbuotojų skaičių. Juridinių asmenų registre matosi įmonių įsteigimo datos, veiklos sritys, net metinės finansinės ataskaitos. Tai neįkainojama informacija, kai norite suprasti konkurencinę aplinką.
Geografiniai ir infrastruktūros duomenys – žemėlapiai, transporto tinklai, planuojami projektai. Jei jūsų verslas priklauso nuo vietos, šie duomenys yra kritiniai. Vienas mano klientas, planuodamas logistikos centrą, naudojo duomenis apie planuojamus kelius ir geležinkelio infrastruktūros projektus. Tai leido jam pasirinkti vietą, kuri po trejų metų tapo idealia, kai infrastruktūra buvo pastatyta.
Ekonominiai rodikliai – infliacija, nedarbo lygis, vidutiniai atlyginimai pagal sektorius. Šie duomenys padeda planuoti biudžetus, nustatyti kainas, prognozuoti paklausą.
Sektoriniai duomenys – priklausomai nuo jūsų srities, gali būti prieinami labai specifiniai duomenys. Turizmo statistika, statybų leidimai, energijos vartojimas, švietimo rodikliai – sąrašas begalinis.
Praktinis patarimas: nepersistenkite iš karto. Pradėkite nuo 2-3 duomenų rinkinių, kurie tiesiogiai atsakytų į jūsų svarbiausius klausimus. Vėliau galėsite plėsti analizę.
Kaip skaityti ir interpretuoti duomenis be data scientist diplomo
Gerai, radote duomenis. Dabar kas? Dažniausiai parsisiunčiate Excel failą, kuriame yra tūkstančiai eilučių ir dešimtys stulpelių. Nesijaudinkite – jums nereikia būti duomenų mokslininku, kad iš to išgautumėte vertę.
Pirmiausia, supaprastinkite. Daugelis duomenų rinkinių turi daug daugiau informacijos nei jums reikia. Excel’yje ar Google Sheets naudokite filtrus, kad pamatytumėte tik tai, kas svarbu. Jei turite duomenis apie visą Lietuvą, bet jus domina tik Vilnius – išfiltruokite.
Antra, vizualizuokite. Žmogaus smegenys daug geriau supranta grafikus nei skaičių lenteles. Net paprastas stulpelinė diagrama ar linijinis grafikas gali atskleisti tendencijas, kurių niekada nepastebėtumėte žiūrėdami į skaičius. Excel ir Google Sheets turi integruotus grafikų kūrimo įrankius – naudokite juos.
Trečia, ieškokite tendencijų, ne atskirų skaičių. Vienas skaičius paprastai nieko nereiškia. Bet jei matote, kad per pastaruosius trejus metus tam tikroje vietoje gyventojų skaičius augo 15% per metus, tai jau yra įdomi tendencija.
Ketvirta, lyginkite su kontekstu. Jei matote, kad jūsų potencialios vietos rajone vidutinės pajamos yra 1,200 eurų, ar tai daug, ar mažai? Palyginkite su miesto vidurkiu, su kitais rajonais, su nacionaliniu vidurkiu.
Vienas paprastas, bet efektyvus metodas, kurį naudoju – tai „taip/ne” klausimų metodas. Vietoj to, kad bandyčiau išanalizuoti visus įmanomus aspektus, formuluoju konkretų klausimą: „Ar šioje vietoje yra pakankamai mano tikslinės auditorijos?” Tada naudoju duomenis, kad atsakyčiau paprastai – taip arba ne. Jei atsakymas „taip”, einu prie kito klausimo. Jei „ne” – galiu iš karto atmesti tą variantą.
Įrankiai ir technikos, kurios palengvins jūsų gyvenimą
Nereikia investuoti į brangią programinę įrangą, kad dirbtumėte su atvirais duomenimis. Dauguma darbų galima atlikti su nemokamais įrankiais, kuriuos tikriausiai jau turite.
Excel arba Google Sheets – tai jūsų pagrindinis ginklas. 90% atvirų duomenų analizės gali būti atlikta su šiais įrankiais. Išmokite keletą pagrindinių funkcijų: SUMIF, COUNTIF, VLOOKUP, pivot lenteles. Skamba bauginančiai? Yra tūkstančiai nemokamų YouTube pamokų, kurios per valandą jus išmokys pagrindų.
Power BI arba Google Data Studio – jei norite pažengti toliau ir kurti profesionaliai atrodančias vizualizacijas. Abu turi nemokamas versijas, kurių pakanka daugumai verslo poreikių. Aš asmeniškai naudoju Power BI ir galiu pasakyti – mokymosi kreivė nėra tokia stačia, kaip atrodo.
OpenRefine – nemokamas įrankis duomenų valymui. Kartais atvirieji duomenys būna netvarkingai formatuoti, su klaidomis, nenuoseklūs. OpenRefine padeda tai sutvarkyti be rankinio darbo.
QGIS – jei dirbate su geografiniais duomenimis. Tai nemokama alternatyva brangiai ArcGIS programai. Galite kurti žemėlapius, analizuoti geografines tendencijas, vizualizuoti duomenis pagal vietą.
Bet štai ko tikrai nereikia – sudėtingų programavimo įgūdžių ar brangių licencijų. Pradėkite su tuo, ką turite. Vėliau, kai suprasite, ko jums reikia, galėsite investuoti į specializuotus įrankius.
Praktinis patarimas: sukurkite šablonus. Kai kartą išmokstate, kaip analizuoti tam tikro tipo duomenis, išsaugokite savo Excel failą kaip šabloną. Kitą kartą tiesiog įkelsite naujus duomenis ir analizė vyks automatiškai. Tai sutaupo neįtikėtiną kiekį laiko.
Realūs pavyzdžiai: kaip verslai naudoja atvirus duomenis
Teorija yra gera, bet nieko nėra geriau už realius pavyzdžius. Leiskite pasidalinti keliais atvejais iš mano patirties ir to, ką mačiau rinkoje.
Restoranų tinklas ir vietos pasirinkimas – vienas mano klientas, turintis kelis restoranus, norėjo plėstis. Vietoj intuicijos, panaudojome atvirus duomenis: gyventojų tankumą, demografiją, vidutines pajamas, konkurentų skaičių, net pėsčiųjų srautus (kai kurios savivaldybės tokius duomenis renka). Sukūrėme balų sistemą kiekvienam potencialiam rajonui. Rezultatas? Naujas restoranas pasiekė pelningumą 4 mėnesiais greičiau nei ankstesni.
E-komercijos startuolis ir rinkos tyrimas – jaunas verslininkas norėjo parduoti specializuotus sporto produktus. Naudodamas Statistikos departamento duomenis apie sporto įpročius, pajamas pagal amžiaus grupes ir internetinio apsipirkimo tendencijas, jis identifikavo tikslią nišą ir tikslinę auditoriją. Tai leido jam sutaupyti reklamoje – jis žinojo tiksliai, kam reklamuoti.
Gamybos įmonė ir darbuotojų paieška – įmonė, planuojanti naują gamyklą, naudojo atvirus duomenis apie nedarbo lygį, vidutines algas, profesinio mokymo įstaigų buvimą skirtinguose regionuose. Tai padėjo pasirinkti vietą, kur būtų lengviau rasti darbuotojų ir kur darbo jėgos kaštai būtų optimalūs.
Konsultacinė firma ir konkurencinė analizė – vietoj brangių rinkos tyrimų, firma reguliariai naudoja verslo registrų duomenis stebėti konkurentų augimą, naujų įmonių atsiradimą sektoriuje, finansinius rezultatus. Tai leidžia jiems būti žingsniu priekyje ir reaguoti į rinkos pokyčius.
Esmė ta, kad atvirų duomenų panaudojimas nėra kažkas išskirtinio ar sudėtingo. Tai paprasčiausias būdas priimti informuotesnius sprendimus, nesumokant didelių pinigų už rinkos tyrimus ar konsultacijas.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per metus darbo su įvairiomis įmonėmis pastebėjau, kad žmonės daro tas pačias klaidas vėl ir vėl. Štai ką turėtumėte žinoti, kad jų išvengtumėte.
Klaida Nr. 1: Duomenų paralyžius – tai kai žmonės suranda tiek daug duomenų, kad nežino, ką su jais daryti, ir galiausiai nedaro nieko. Sprendimas? Pradėkite mažai. Vienas klausimas, vienas duomenų rinkinys, viena išvada. Tada kitą.
Klaida Nr. 2: Pasenusių duomenų naudojimas – ne visi atvirieji duomenys yra reguliariai atnaujinami. Visada patikrinkite, kada duomenys buvo paskutinį kartą atnaujinti. Sprendimas, paremtas trejų metų senumo duomenimis, gali būti blogesnis nei sprendimas, paremtas intuicija.
Klaida Nr. 3: Konteksto ignoravimas – skaičiai be konteksto gali būti klaidinantys. Pavyzdžiui, jei matote, kad tam tikroje vietoje vidutinės pajamos yra didelės, bet nematote, kad ten gyvena daug pensinio amžiaus žmonių, galite priimti klaidingą sprendimą. Visada žiūrėkite į platesnį vaizdą.
Klaida Nr. 4: Per didelis pasitikėjimas duomenimis – taip, duomenys yra svarbūs, bet jie nėra viskas. Jie turėtų informuoti jūsų sprendimus, o ne juos priimti už jus. Visada derinkite duomenų analizę su savo patirtimi, rinkos žinojimu ir sveiku protu.
Klaida Nr. 5: Duomenų kokybės nevertinimas – ne visi atvirieji duomenys yra vienodos kokybės. Kai kurie gali turėti klaidų, praleistų reikšmių, nenuoseklumų. Prieš darydami išvadas, patikrinkite duomenų kokybę. Ar yra daug tuščių langelių? Ar skaičiai atrodo logiškai? Ar yra akivaizdžių anomalijų?
Paprastas patarimas: visada turėkite skeptišką požiūrį. Jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra. Perkryzuokite duomenis su kitais šaltiniais, pasitikrinkite kelis kartus prieš darydami svarbius sprendimus.
Kaip paversti duomenis veiksmais ir rezultatais
Gerai, turite duomenis, išanalizavote juos, padarėte išvadas. Dabar pats svarbiausias žingsnis – paversti tai veiksmais. Nes duomenys be veiksmų yra tiesiog skaičiai ekrane.
Pirmiausia, dokumentuokite savo išvadas. Nesvarbu, ar tai bus paprastas Word dokumentas, ar PowerPoint pristatymas – užrašykite, ką radote ir ką tai reiškia jūsų verslui. Kodėl? Nes po savaitės užmirsite detales, o po mėnesio – net pagrindinės išvadas. Be to, jei reikės įtikinti kitus (partnerius, investuotojus, komandą), turėsite paruoštą medžiagą.
Antra, verčiate išvadas į konkrečius veiksmus. Ne „demografija yra palanki”, o „demografiniai duomenys rodo, kad turėtume atidaryti parduotuvę X rajone per ateinančius 6 mėnesius”. Matote skirtumą? Konkretus veiksmas su konkrečiu laiko rėmu.
Trečia, nustatykite prioritetus. Tikriausiai radote kelias įdomias įžvalgas. Bet negalite daryti visko iš karto. Kas duotų didžiausią poveikį? Kas yra lengviausiai įgyvendinama? Kas turi mažiausią riziką? Atsakykite į šiuos klausimus ir pradėkite nuo to, kas turi geriausią naudos ir pastangų santykį.
Ketvirta, stebėkite rezultatus. Priėmėte sprendimą remdamiesi duomenimis? Puiku. Dabar stebėkite, kaip tas sprendimas veikia praktikoje. Ar duomenys buvo teisingi? Ar jūsų interpretacija buvo teisinga? Ar rezultatai atitinka lūkesčius? Tai padės jums tobulėti naudojant duomenis ateityje.
Praktinis pavyzdys: jei duomenys parodė, kad tam tikroje vietoje yra daug jūsų tikslinės auditorijos, ir nusprendėte ten atidaryti parduotuvę, stebėkite ne tik pardavimus, bet ir klientų demografiją. Ar tikrai ateina tie klientai, kuriuos tikėjotės? Jei ne – kodėl? Gal duomenys buvo netikslūs, o gal jūsų interpretacija buvo klaidinga? Šis grįžtamasis ryšys yra neįkainojamas.
Kelias į duomenimis pagrįstą verslo kultūrą
Žinote, kas yra tikroji atvirų duomenų vertė? Ne tai, kad vieną kartą panaudojote juos vienam sprendimui. Tikroji vertė atsiranda, kai duomenų naudojimas tampa jūsų verslo kultūros dalimi.
Pradėkite mažai, bet pradėkite dabar. Pasirinkite vieną sprendimą, kurį turite priimti artimiausiu metu, ir pamėginkite jį paremti atvirais duomenimis. Nesvarbu, ar tai bus sprendimas apie naują produktą, rinkodaros strategiją, ar vietos pasirinkimą. Tiesiog išbandykite procesą.
Kai pamatysite rezultatus – o juos pamatysite – pradėkite plėsti. Gal kitą kartą panaudosite duomenis kitam sprendimui. Gal pradėsite reguliariai stebėti tam tikrus rodiklius. Gal įtrauksite komandą į šį procesą.
Nes štai tiesa, apie kurią niekas nemėgsta kalbėti: jūsų konkurentai jau tai daro. Gal ne visi, gal ne visi gerai, bet tie, kurie išliks rinkoje po penkerių metų – tikrai daro. Duomenimis pagrįsti sprendimai nėra ateities muzika, tai dabartis.
Ir gera žinia – pradėti niekada nebuvo lengviau. Duomenys yra prieinami, įrankiai yra nemokami, o informacijos, kaip tai daryti, yra pilna internete. Vienintelis dalykas, kurio reikia – tai jūsų sprendimas pradėti.
Taigi, atsidarykite data.gov.lt, suformuluokite vieną konkretų klausimą, kurį norite išspręsti, ir pradėkite ieškoti atsakymo. Per kelias valandas turėsite daugiau įžvalgų nei daugelis jūsų konkurentų turi per metus. O per kelias savaites – jau priimsite geresnius sprendimus. Tai nėra raketa mokslas. Tai paprasčiausias būdas būti protingesniu verslu.