Kodėl atvirų duomenų portalai – tai aukso kasykla jūsų verslui
Žinote, kas yra tikrai juokinga? Daugelis verslų moka tūkstančius eurų už rinkos tyrimus ir analitines ataskaitas, nors didžiulė dalis vertingos informacijos guli visiškai nemokamai atviruose duomenų portaluose. Taip, skamba per gerai, kad būtų tiesa, bet tai realybė.
Atvirų duomenų portalai – tai vyriausybių, savivaldybių ir įvairių organizacijų palaikomi šaltiniai, kuriuose skelbiama viešai prieinama informacija. Čia rasite viską – nuo demografinių duomenų iki verslo statistikos, nuo transporto srautų iki nekilnojamojo turto kainų. Ir visa tai nemokama, legaliai prieinama ir dažnai atnaujinama.
Problema ta, kad daugelis verslininkų net nežino apie šių portalų egzistavimą arba tiesiog nesupranta, kaip juos panaudoti praktiškai. Jei esate vienas iš jų – sveiki atvykę į šį vadovą. Pažadu, kad po šio straipsnio žiūrėsite į duomenis visai kitomis akimis.
Kokie atvirų duomenų portalai egzistuoja ir ką juose rasite
Pradėkime nuo pagrindų. Lietuvoje pagrindinis atvirų duomenų šaltinis yra opendata.gov.lt – oficialus nacionalinis portalas. Čia rasite per 1000 duomenų rinkinių iš įvairių sričių. Nuo Statistikos departamento duomenų iki aplinkos ministerijos informacijos.
Bet tai tik pradžia. Europos Sąjungos lygmeniu veikia data.europa.eu, kur galite rasti duomenis iš visų ES šalių. Jei jūsų verslas orientuotas į tarptautines rinkas arba norite palyginti situaciją skirtingose šalyse – čia rasite tai, ko reikia.
Dar yra specializuoti portalai. Pavyzdžiui, Registrų centras teikia duomenis apie nekilnojamąjį turtą, įmones, hipotekas. SODRA skelbia statistiką apie darbo rinką ir atlyginimus. Lietuvos bankas – finansinius rodiklius.
Esmė ta, kad nereikia apsiriboti vienu šaltiniu. Tikroji magija prasideda tada, kai pradedame derinti duomenis iš skirtingų portalų ir kurti savą unikalią analizę.
Kaip rasti tai, ko ieškai (ir ko dar nežinai, kad ieškoti)
Gerai, turime portalus. Bet kaip juose nepaklyst? Pirmą kartą atidarius opendata.gov.lt, galite pasijusti kaip vaikas saldainių parduotuvėje – tiek daug pasirinkimų, kad net nežinai, nuo ko pradėti.
Štai mano patikrintas metodas. Pirma, pradėkite nuo klausimo, o ne nuo duomenų. Kokį verslo sprendimą turite priimti? Ar norite žinoti, kur atidaryti naują parduotuvę? Ar bandote suprasti, kas yra jūsų tikslinė auditorija? Ar planuojate investuoti į tam tikrą sektorių?
Kai turite aiškų klausimą, ieškoti tampa daug paprasčiau. Naudokite portalų paieškos funkcijas, bet būkite kūrybiški su raktažodžiais. Jei ieškote informacijos apie potencialius klientus, bandykite ieškoti pagal „gyventojai”, „demografija”, „pajamos”, „vartojimas”.
Dar vienas patarimas – naršykite pagal kategorijas. Dažnai rasite duomenų rinkinių, apie kurių egzistavimą net nesusimąstėte, bet kurie gali būti itin naudingi. Pavyzdžiui, transporto srautų duomenys gali būti neįtikėtinai vertingi renkantis vietą fizinei parduotuvei, nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nesusijusi informacija.
Praktiniai panaudojimo scenarijai realiam verslui
Gerai, užteks teorijos. Pažiūrėkime, kaip tai veikia praktikoje su konkrečiais pavyzdžiais.
Scenarijus 1: Renkate vietą naujam kavinės filialui
Atidarote opendata.gov.lt ir ieškote demografinių duomenų apie skirtingus miesto rajonus. Sužinote, kur gyvena daugiausia 25-40 metų žmonių (jūsų tikslinė auditorija). Tada pažiūrite į vidutines pajamas pagal rajonus. Pridėję transporto srautų duomenis, matote, kuriose vietose yra didžiausias pėsčiųjų judėjimas. Pagaliau pasitikrinate verslo licencijų duomenis ir sužinote, kiek konkurentų jau veikia kiekviename rajone.
Rezultatas? Jūs turite duomenimis pagrįstą sprendimą, už kurį konsultacinė įmonė būtų paėmusi 5000 eurų, o jums tai kainavo tik kelias valandas laiko.
Scenarijus 2: Planuojate produkto kainų strategiją
Naudojate Statistikos departamento duomenis apie vidutines namų ūkių pajamas ir išlaidas. Matote, kokia dalis pajamų skiriama jūsų produktų kategorijai. Pridėję infliaciją ir perkamosios galios pokyčius, galite prognozuoti, kaip klientai reaguos į kainų pakeitimus.
Scenarijus 3: Ieškote naujų B2B klientų
Registrų centro duomenys leidžia analizuoti įmones pagal sektorių, dydį, apyvartą. Galite sukurti idealių klientų sąrašą ir net sužinoti, kurios įmonės auga greičiausiai (vadinasi, greičiausiai turės biudžetą jūsų paslaugoms).
Duomenų skaitymas ir interpretavimas be techninio išsilavinimo
Dabar turbūt galvojate: „Skamba puikiai, bet aš nesu duomenų analitikas. Kaip aš turėčiau visa tai suprasti?”
Raminančios naujienos – jums nereikia būti duomenų mokslininku. Dauguma atvirų duomenų portalų teikia informaciją gana suprantamais formatais. Dažniausiai tai CSV failai (kaip Excel lentelės) arba net jau paruoštos vizualizacijos.
Štai ką turėtumėte žinoti:
Pradėkite nuo metaduomenų – tai aprašymas, kas yra duomenų rinkinyje. Kiekvienas normalus portalas turi paaiškinimą, ką reiškia kiekvienas stulpelis, kaip dažnai duomenys atnaujinami, kokiu laikotarpiu surinkti. Skaitykite tai pirmiausia.
Ieškokite jau paruoštų vizualizacijų. Daugelis portalų teikia ne tik žinius duomenis, bet ir grafikus, žemėlapius, diagramas. Tai puikus būdas greitai suprasti pagrindinius trendus be gilios analizės.
Naudokite Excel ar Google Sheets. Nereikia jokių sudėtingų įrankių. Atsisiųskite CSV failą, atidarykite jį Excel programoje ir naudokite paprastas funkcijas – rūšiavimą, filtravimą, sumavimą. Tai jau leis jums gauti daug įžvalgų.
Jei norite kiek daugiau – išmokite sukurti paprastą pivot lentelę. YouTube pilna nemokamų pamokų, o ši funkcija leidžia analizuoti duomenis įvairiausiais pjūviais per kelias minutes.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per savo karjerą mačiau, kaip žmonės daro tas pačias klaidas su atvirais duomenimis. Leiskite jums sutaupyti laiko ir nervų.
Klaida #1: Pasitikėti duomenimis aklai
Taip, tai oficialūs šaltiniai, bet tai nereiškia, kad duomenys tobuli. Visada tikrinkite, kada duomenys paskutinį kartą atnaujinti. 2015 metų duomenys apie gyventojų pasiskirstymą gali būti visiškai neaktualūs 2024-aisiais.
Taip pat žiūrėkite į metodologiją. Kaip buvo renkami duomenys? Ar tai pilna statistika, ar tik imtis? Ar yra žinomų apribojimų?
Klaida #2: Analizuoti duomenis izoliuotai
Vienas duomenų rinkinys retai pasakoja visą istoriją. Jei matote, kad tam tikrame rajone auga gyventojų skaičius, tai dar nereiškia, kad ten verta atidaryti verslą. Gal auga, bet tai daugiausia pensininkai? Ar jaunos šeimos? Ar studentai? Kiekviena grupė reikš skirtingus verslo sprendimus.
Klaida #3: Painioti koreliacją su priežastingumu
Tai klasika. Jei du rodikliai kinta kartu, tai nereiškia, kad vienas sukelia kitą. Gal abu priklauso nuo trečio veiksnio. Būkite atsargūs darydami išvadas apie priežastis ir pasekmes.
Klaida #4: Ignoruoti kontekstą
Skaičiai be konteksto yra beveik beverčiai. Jei vidutinis atlyginimas jūsų tikslinėje teritorijoje yra 1500 eurų, ar tai daug, ar mažai? Palyginti su kuo? Su praėjusiais metais? Su kaimyniniais rajonais? Su nacionaliniu vidurkiu?
Įrankiai ir techniniai patarimai efektyviam darbui
Norite dirbti su atvirais duomenimis kaip profesionalas? Štai keletas įrankių ir gudrybių, kurie jums padės.
Duomenų valdymui:
Excel arba Google Sheets – jūsų pagrindiniai įrankiai pradžiai. Nemokama, paprasta, pakankama 90% atvejų. Jei norite kažko galingesnio ir vis dar nemokamo, pažiūrėkite į LibreOffice Calc.
Vizualizacijai:
Google Data Studio (dabar vadinamas Looker Studio) – nemokamas ir leidžia kurti profesionaliai atrodančias ataskaitas ir dashboardus. Power BI taip pat turi nemokamą versiją. Jei norite kažko paprastesnio – Datawrapper puikiai tinka greitiems grafikams.
Duomenų saugojimui ir organizavimui:
Sukurkite aiškią failų struktūrą. Pavadinkite failus taip, kad po mėnesio suprastumėte, kas jame yra. Pvz., „2024-01_gyventojai_vilnius_rajonai.csv”. Naudokite datas failo pavadinime – tai išgelbės jus vėliau.
Automatizavimui:
Kai pradėsite reguliariai naudoti tuos pačius duomenų šaltinius, galite automatizuoti jų atsisiuntimą. Kai kurie portalai turi API (programavimo sąsajas), bet tai jau pažengusiems. Pradžiai užtenka paprasčiausio rankinio atsisiuntimo.
Bendradarbiavimui:
Jei dirbate komandoje, naudokite Google Sheets arba kitą cloud sprendimą. Taip visi matys naujausius duomenis ir galės dirbti kartu.
Dar vienas patarimas – dokumentuokite savo procesą. Užsirašykite, iš kur paėmėte duomenis, kokius filtrus pritaikėte, kokias formules naudojote. Po mėnesio neatsiminsite, o gali prireikti atnaujinti analizę.
Nuo duomenų iki sprendimų: kaip paversti informaciją veiksmais
Turite duomenis, juos išanalizavote, sukūrėte gražius grafikus. Puiku. Bet tai dar ne pabaiga – tai tik pradžia. Tikrasis iššūkis – paversti duomenis konkrečiais verslo sprendimais.
Štai kaip tai padaryti sistemingai:
1. Suformuluokite aiškias įžvalgas
Ne „gyventojų skaičius Antakalnyje išaugo 15%”, o „Antakalnyje sparčiai auga jauno, vidutines ir aukštas pajamas gaunančio segmento dalis, kas atitinka mūsų tikslinę auditoriją”.
2. Sujunkite su verslo tikslais
Kaip ši įžvalga padeda pasiekti jūsų tikslus? Jei jūsų tikslas – padidinti pardavimus 20%, kaip Antakalnio augimas gali tam prisidėti?
3. Identifikuokite galimus veiksmus
Ką galite padaryti su šia informacija? Atidaryti filialą? Sustiprinti marketingą tame rajone? Pritaikyti produktų asortimentą?
4. Įvertinkite rizikas ir galimybes
Kokie yra kiti veiksniai? Kas galėtų sutrukdyti? Kokios yra alternatyvos?
5. Sukurkite veiksmų planą
Konkretūs žingsniai, terminai, atsakingi asmenys, biudžetas. Duomenys be veiksmų – tai tik skaičiai ekrane.
Ir dar vienas svarbus dalykas – matuokite rezultatus. Priėmėte sprendimą remdamiesi duomenimis? Puiku. Dabar sekite, ar tai veikia. Grįžkite prie tų pačių duomenų šaltinių po trijų mėnesių, pusės metų ir žiūrėkite, ar jūsų prognozės pasitvirtino. Tai padės jums tobulėti priimant sprendimus ateityje.
Kai duomenys tampa jūsų konkurenciniu pranašumu
Žinote, kas labiausiai stebina? Daugelis jūsų konkurentų vis dar priima sprendimus remdamiesi nuojauta, patirtimi arba tiesiog „taip visada darėme”. O jūs dabar žinote, kad yra kur kas geresnis būdas.
Atvirų duomenų portalai nėra kokia nors sudėtinga technologija, prieinama tik didelėms korporacijoms su specialistų armijomis. Tai įrankis, kurį gali naudoti bet kuris verslininkas, turintis kompiuterį ir šiek tiek smalsumo. Taip, pradžioje reikės investuoti laiko išmokti, kaip visa tai veikia. Bet kai įvaldysite pagrindus, tai taps jūsų kasdienės veiklos dalimi.
Pradėkite mažai. Pasirinkite vieną konkretų verslo klausimą, kurį turite dabar. Gal renkate vietą naujam filialui? Gal bandote suprasti, kodėl pardavimai krenta tam tikrame regione? Gal planuojate naują produktą ir norite įvertinti rinkos potencialą? Paimkite tą vieną klausimą ir pamėginkite rasti atsakymą naudodami atviruosius duomenis.
Nebus tobula iš karto. Galbūt pirmą kartą pralesite valandą ieškodami reikiamo duomenų rinkinio. Galbūt padarsite klaidų interpretuodami skaičius. Viskas gerai – tai mokymosi proceso dalis. Svarbu pradėti.
Ir štai kas įdomiausia – kai pradėsite taip dirbti, pastebėsite, kad jūsų požiūris į verslą keičiasi. Pradėsite mąstyti duomenimis. Prieš priimant sprendimą, natūraliai klausinėsite savęs: „Kokie duomenys tai patvirtina? Kur galiu tai patikrinti?” Tai tampa įpročiu, o geri įpročiai kuria sėkmingus verslus.
Atvirų duomenų era jau čia. Klausimas ne ar juos naudoti, o kaip tai daryti efektyviai. Dabar turite atsakymus. Liko tik viena – pradėti. Tad atidarykite opendata.gov.lt ir pamatykite, kokių įžvalgų laukia jūsų verslas. Galbūt kitą savaitę priimsite sprendimą, kuris pakeis viską.