Kodėl atvirų duomenų portalai turėtų rūpėti verslininkams
Kai pradėjau domėtis atvirais duomenimis, pirmiausia pagalvojau – dar vienas biurokratinis dalykas, kuris realiai nieko neduoda. Klydo. Atvirų duomenų portalai yra tarsi neišnaudota aukso kasykla, kurią vyriausybės ir organizacijos kuria mums visiems. Problema ta, kad dauguma verslininkų net nežino, jog tokie resursai egzistuoja, o jei ir žino – neturi supratimo, kaip juos pritaikyti praktikoje.
Atvirieji duomenys – tai informacija, kurią įvairios institucijos renka ir viešina nemokamai, leidžiančios bet kam ją naudoti, analizuoti ir pritaikyti savo tikslams. Kalbu apie statistiką, geografinius duomenis, ekonominius rodiklius, demografines tendencijas ir dar šimtus kitų duomenų rinkinių. Viskas prieinama, viskas legalu, viskas nemokamai.
Verslo kontekste tai reiškia, kad galite priimti sprendimus remdamiesi ne tik nuojauta ar patirtimi, bet ir konkrečiais faktais. Norite atidaryti kavinę? Pasižiūrėkite, kur gyvena jūsų tikslinė auditorija, koks srautas žmonių, kokia konkurencija. Planuojate eksportuoti? Išanalizuokite prekybos statistiką, rinkų tendencijas. Visa ši informacija jau yra surinkta ir laukia, kol ją panaudosite.
Kur rasti patikimus atvirų duomenų šaltinius
Pradėkime nuo akivaizdžiausio – Lietuvos atvirų duomenų portalo (opendata.gov.lt). Tai oficialus šaltinis, kuriame rasite duomenis iš įvairių ministerijų, savivaldybių ir valstybinių įstaigų. Portalas gali atrodyti šiek tiek pasenęs dizaino prasme, bet turinys ten tikrai vertingas.
Europos Sąjungos lygmeniu veikia data.europa.eu – milžiniškas duomenų katalogas, jungiantis visų ES šalių atviruosius duomenis. Jei jūsų verslas turi tarptautinį aspektą, čia tikrai rasite ko reikia. Nuo transporto statistikos iki aplinkosaugos duomenų – spektras platus.
Statistikos departamentas (osp.stat.gov.lt) taip pat teikia nemažai atvirų duomenų apie gyventojus, ekonomiką, socialines tendencijas. Čia rasite oficialią statistiką, kuri gali būti nepakeičiama rengiant verslo planus ar ieškant investicijų.
Neužmirškite ir tarptautinių šaltinių. Pasaulio bankas, Eurostat, OECD – visos šios organizacijos dalijasi milžiniškais duomenų kiekiais. Jei jūsų verslas susijęs su konkrečia sritimi, pavyzdžiui, prekyba ar logistika, tikrai verta pasikapstyti specializuotuose portaluose.
Kaip suprasti, kokių duomenų jums iš tikrųjų reikia
Didžiausia klaida, kurią mačiau darant žmonės – jie tiesiog pradeda naršyti duomenų portalus be aiškaus tikslo. Rezultatas? Praleista valanda ar dvi, galvoje maišatis, o praktinės naudos – nulis.
Pirmiausia užduokite sau konkretų klausimą. Ne „kokia yra rinkos situacija”, o „kiek 25-35 metų žmonių gyvena 5 km spinduliu nuo planuojamos parduotuvės vietos”. Ne „ar verta eksportuoti”, o „kaip keitėsi Latvijos importas iš Lietuvos paskutiniais trejetą metų mano produktų kategorijoje”.
Praktiškai tai galėtų atrodyti taip: jei planuojate startuolį, kuris siūlo paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms, jums reikės demografinių duomenų (kiek tokių žmonių, kur jie gyvena), ekonominių duomenų (jų perkamoji galia), galbūt sveikatos statistikos (pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria). Sudarykite sąrašą konkrečių klausimų ir tik tada eikite ieškoti atsakymų.
Dar vienas patarimas – pradėkite nuo platesnės perspektyvos ir siaurėkite. Pirmiausia pažiūrėkite bendrus sektoriaus duomenis, paskui regioninius, galiausiai – labai specifinius. Taip susidarysit kontekstą ir geriau suprasit, ką reiškia tie skaičiai, kuriuos matote.
Praktiniai įrankiai duomenų analizei be programavimo žinių
Gera žinia – jums nereikia būti duomenų mokslininku, kad išgautumėte vertę iš atvirų duomenų. Yra daug įrankių, kurie padeda apdoroti ir vizualizuoti informaciją be jokių specialių žinių.
Excel arba Google Sheets – tai jūsų geriausi draugai pradžioje. Dauguma atvirų duomenų portalų leidžia parsisiųsti informaciją CSV ar Excel formatu. Šios programos turi pakankamai galimybių bazinei analizei: galite skaičiuoti vidurkius, kurti grafikus, filtruoti duomenis pagal jus dominančius kriterijus. Yra daugybė nemokamų YouTube pamokų, kaip tai daryti.
Tableau Public – nemokama įrankio versija, leidžianti kurti profesionaliai atrodančias vizualizacijas. Taip, reikės šiek tiek laiko išmokti, bet tai nėra raketų mokslas. Per savaitę aktyvaus naudojimo jau galėsite kurti interaktyvias lenteles ir grafikus, kurie tikrai įspūdingai atrodys investuotojams ar partneriams.
Google Data Studio (dabar vadinamas Looker Studio) – dar vienas nemokamas įrankis, ypač patogus, jei norite sujungti duomenis iš kelių šaltinių. Pavyzdžiui, galite integruoti atvirų duomenų statistiką su savo verslo metrikom ir matyti bendrą vaizdą.
Jei duomenys geografiniai (pavyzdžiui, informacija pagal savivaldybes ar rajonus), išbandykite QGIS – nemokamą geografinių informacinių sistemų programą. Taip, ji atrodo šiek tiek bauginančiai iš pradžių, bet baziniai dalykai kaip žemėlapių kūrimas su duomenų sluoksniais yra visai įveikiami.
Realūs verslo scenarijai: nuo teorijos prie praktikos
Leiskite pasidalinti keliais konkrečiais pavyzdžiais, kaip atvirieji duomenys gali pakeisti jūsų verslo sprendimus.
Mažmeninė prekyba ir paslaugų sektorius. Tarkime, planuojate atidaryti sporto klubą. Iš demografinių duomenų sužinosite, kur gyvena daugiausiai 25-45 metų žmonių (jūsų tikslinė auditorija). Iš transporto duomenų – kur yra pagrindiniai srautai, kur patogiausia prieiga. Iš ekonominių duomenų – kokia vidutinė alga regione, ar žmonės galės sau leisti narystę. Iš konkurentų analizės (taip, kai kurie portalai turi ir verslo registro duomenis) – kiek panašių įmonių jau veikia. Visa ši informacija padės ne tik pasirinkti vietą, bet ir pagrįsti verslo planą bankui ar investuotojams.
E-komercija ir eksportas. Norite parduoti lietuviškus produktus užsienyje? Pasaulio banko ir Eurostat duomenys parodys, kokios šalys importuoja panašius produktus, kaip keitėsi jų pirkimo galios, kokie yra prekybos barjerai. Galite palyginti skirtingas rinkas ir pasirinkti perspektyviausią, o ne tiesiog spėlioti ar sekti, kur eina kiti.
Startuoliai ir inovacijos. Kuriate sprendimą konkrečiai problemai? Atvirieji duomenys padės įrodyti, kad ta problema tikrai egzistuoja ir yra reikšminga. Pavyzdžiui, jei kuriate aplikaciją viešojo transporto optimizavimui, galite panaudoti transporto srautų duomenis, vėlavimų statistiką, keleivių skaičių. Tai ne tik padės tobulinti produktą, bet ir bus svarbus argumentas kalbant su potencialiais klientais ar investuotojais.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per savo patirtį mačiau, kaip žmonės suklysta bandydami naudoti atviruosius duomenis. Pirmiausia – duomenų šviežumas. Ne visi duomenys atnaujinami reguliariai. Kartais rasite statistiką, kuri senesnė nei treji metai. Verslo sprendimams tai gali būti per sena, ypač sparčiai besikeičiančiose srityse. Visada tikrinkite, kada duomenys buvo paskutinį kartą atnaujinti.
Antra problema – duomenų kokybė ir pilnumas. Ne visada tai, ką matote portale, yra išsami informacija. Kartais trūksta tam tikrų metų, kartais duomenys surinkti skirtingomis metodikomis, todėl sunku juos palyginti. Neskubėkite daryti išvadų iš vieno duomenų rinkinio – ieškokite patvirtinimo iš kitų šaltinių.
Trečia klaida – per daug pasikliauti vien skaičiais. Duomenys parodo „ką”, bet ne visada „kodėl”. Jei matote, kad tam tikrame rajone sumažėjo gyventojų skaičius, duomenys to nepaaiškins – galbūt ten užsidarė didelė įmonė, galbūt pablogėjo infrastruktūra. Duomenis reikia papildyti kontekstu, kuris ateina iš kitų šaltinių, pokalbių su žmonėmis, rinkos stebėjimo.
Dar viena dažna klaida – ignoruoti duomenų licencijas. Nors dauguma atvirų duomenų yra laisvai naudojami, kartais būna apribojimų. Pavyzdžiui, galite naudoti asmeniniams tikslams, bet ne komercinei veiklai. Arba privalote nurodyti šaltinį. Visada perskaitykite licencijos sąlygas – tai užtruks minutę, bet išvengsit galimų problemų.
Kaip integruoti duomenų analizę į reguliarią verslo praktiką
Vienkartinis duomenų panaudojimas – tai gerai, bet tikroji galia atsiskleidžia, kai duomenų analizė tampa reguliaria jūsų verslo praktikos dalimi. Kaip tai padaryti nepasikliaunant per daug laiko ir išteklių?
Sukurkite duomenų stebėjimo sistemą. Tai skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų gali būti paprasta Excel lentelė ar Google Sheets dokumentas, kuriame kas ketvirtį ar pusmetį atnaujinate pagrindinius jus dominančius rodiklius. Pavyzdžiui, jei jūsų verslas priklauso nuo statybų sektoriaus, stebėkite statybos leidimų skaičių, nekilnojamojo turto kainas, gyventojų migraciją. Matydami tendencijas laiku, galėsite koreguoti strategiją.
Įtraukite komandą. Jei turite darbuotojų, paskirkite atsakingą asmenį ar pasiskirstykite atsakomybes. Vienas gali stebėti konkurentų duomenis, kitas – rinkos tendencijas, trečias – reguliavimo pokyčius. Reguliariai (pavyzdžiui, kartą per mėnesį) susirinkite ir aptarkite, ką radote. Tai ne tik padės priimti geresnius sprendimus, bet ir ugdys duomenimis grįstos kultūros įmonėje.
Automatizuokite, kur įmanoma. Kai kurie portalai siūlo API (programavimo sąsajas), leidžiančias automatiškai gauti duomenis. Jei turite techninių įgūdžių arba galite pasamdyti programuotoją kelioms valandoms, galite sukurti sistemą, kuri automatiškai parsisiųstų jums reikalingus duomenis ir net paruoštų bazinius grafikus. Tai sutaupys daug laiko ilgalaikėje perspektyvoje.
Kai duomenys tampa jūsų konkurenciniu pranašumu
Štai kur visa tai veda – kai mokate efektyviai naudoti atviruosius duomenis, jūs matote tai, ko nemato jūsų konkurentai. Jūs priimate sprendimus grįstus faktais, ne nuojauta. Jūs galite numatyti tendencijas anksčiau nei kiti.
Bet svarbiausia – jūs taupote pinigus. Informacija, kuri anksčiau būtų kainavusi tūkstančius eurų iš tyrimų įmonių, dabar prieinama nemokamai. Taip, reikia investuoti laiko, bet tas investavimas atsipirks šimteriopai.
Pradėkite mažai. Nereikia iš karto bandyti analizuoti visus įmanomus duomenų rinkinius. Pasirinkite vieną konkretų verslo klausimą, kurį norite išspręsti, ir ieškokite duomenų, kurie padėtų atsakyti. Kai išmoksite procesą, galėsite plėsti.
Atvirieji duomenys nėra magiškas sprendimas visoms problemoms, bet jie yra galingas įrankis kiekvieno verslininko arsenale. Įmonės, kurios išmoksta juos naudoti, turi akivaizdų pranašumą prieš tas, kurios to nedaro. Ir geriausias laikas pradėti – dabar, nes duomenys jau laukia, o jūsų konkurentai galbūt jau juos naudoja.