Duomenų lobynai, kurie laukia būti atrasti
Žinote ką? Gyvename tikrai nuostabiame laikmetyje! Vyriausybės, institucijos ir organizacijos visame pasaulyje atidaro savo duomenų saugyklas kaip niekada anksčiau. Tai ne kažkokie sausai statistiniai skaičiai – tai tikri aukso klodai, kurie gali transformuoti jūsų verslo sprendimus iš „gal taip bus” į „žinome, kad taip bus”.
Atvirų duomenų portalai – tai tarsi bibliotekos, tik vietoj knygų jose rasite realius, patikrintus duomenis apie viską: nuo gyventojų migracijos tendencijų iki transporto srautų, nuo ekonominių rodiklių iki oro taršos lygių. Ir štai kas labiausiai džiugina – dauguma šių duomenų yra visiškai nemokami! Taip, skaitote teisingai. Informacija, už kurią įmonės anksčiau mokėdavo tūkstančius eurų, dabar prieinama vienu pelės paspaudimu.
Bet čia ir slypi problema. Daugelis verslininkų ir analitikų net nežino, kad tokie portalai egzistuoja, arba žino, bet neturi supratimo, kaip juos efektyviai panaudoti. Tai kaip turėti raktą nuo lobių skrynios, bet nežinoti, kur ji paslėpta.
Kur ieškoti tų stebuklingų duomenų šaltinių
Pradėkime nuo pagrindų. Lietuva turi oficialų atvirų duomenų portalą – data.gov.lt. Tai jūsų pirmasis sustojimas. Čia rasite duomenis iš daugybės valstybinių institucijų: Statistikos departamento, Registrų centro, savivaldybių ir daugelio kitų. Bet nesustokite tik ties Lietuva!
Europos Sąjunga turi savo milžinišką portalą – data.europa.eu, kur galite rasti duomenis iš visų ES šalių. Jei jūsų verslas orientuotas į tarptautines rinkas, tai absoliučiai būtinas šaltinis. O jei domitės globaliais duomenimis, pasaulio bankas (data.worldbank.org) ir JT duomenų portalas (data.un.org) turėtų būti jūsų žymėse.
Kiekviena šalis paprastai turi savo nacionalinį portalą. Vokietija – govdata.de, Jungtinė Karalystė – data.gov.uk, JAV – data.gov. Kai kurios miestų savivaldybės taip pat kuria savo atvirų duomenų platformas. Vilnius, pavyzdžiui, turi puikų portalą su detalia informacija apie miesto infrastruktūrą, transportą ir paslaugas.
Neužmirškite ir specializuotų portalų. Eurostat – tai statistikos duomenų rojus, jei jums reikia ekonominių rodiklių, demografijos ar prekybos duomenų. OpenStreetMap teikia geografinius duomenis, kurie gali būti neįkainojami logistikos ar mažmeninės prekybos verslui.
Nuo chaoso iki aiškumo: kaip orientuotis duomenų jūroje
Gerai, atradote portalą. Dabar kas? Čia daugelis žmonių pasimeta. Matote tūkstančius duomenų rinkinių, įvairius formatus, skirtingas kategorijas – galva ima suktis! Bet ramiai, yra sistema.
Pirmiausia aiškiai suformuluokite, ko jums reikia. Pavyzdžiui, jei planuojate atidaryti kavinę Vilniuje, jums gali prireikti: gyventojų pasiskirstymo pagal rajonus duomenų, vidutinių pajamų statistikos, esamų maitinimo įstaigų skaičiaus, pėsčiųjų ir transporto srautų informacijos. Užsirašykite konkrečius klausimus, į kuriuos norite rasti atsakymus.
Dauguma portalų turi paieškos funkciją ir kategorizavimo sistemą. Naudokite jas protingai! Ieškokite ne tik pagal tikslius terminus, bet ir pagal giminingas sąvokas. Jei nerandate „kavinių” duomenų, pabandykite ieškoti „maitinimo įstaigų”, „paslaugų sektoriaus” ar „verslo licencijų”.
Atkreipkite dėmesį į duomenų aktualumą. Duomenys iš 2015 metų gali būti įdomūs istorinei analizei, bet verslo sprendimams jums reikia šviežiausios informacijos. Tikrinkite, kada duomenys buvo paskutinį kartą atnaujinti. Kai kurie rinkiniai atnaujinami kas mėnesį, kiti – kas ketvirtį ar metus.
Duomenų formatas taip pat svarbus. CSV failai yra universalūs ir lengvai importuojami į Excel ar Google Sheets. JSON ir XML formatai labiau tinka programuotojams. Kai kurie portalai siūlo API (programavimo sąsajas), kurios leidžia automatiškai gauti naujausius duomenis – puiku, jei planuojate reguliarią analizę.
Paverčiant skaičius į įžvalgas
Turite duomenis – puiku! Bet dabar prasideda tikrasis darbas. Neapdoroti duomenys yra kaip neišvirtas makaronų paketas – techniškai maistas, bet nevalgomas.
Pradėkite nuo duomenų valymo. Taip, žinau, skamba nuobodžiai, bet tai kritiškai svarbu. Patikrinkite, ar nėra akivaizdžių klaidų, dublikatų, tuščių laukelių. Kartais duomenys turi skirtingus formatus – viename stulpelyje datos užrašytos kaip „2024-01-15”, kitame kaip „15.01.2024”. Tai reikia suvienodinti.
Toliau – duomenų transformacija. Čia jūs pritaikote duomenis savo poreikiams. Galbūt jums reikia ne individualių įrašų, o suvestinių. Pavyzdžiui, vietoj kiekvienos sandorio su nekilnojamuoju turtu, jums reikia vidutinės kvadratinio metro kainos pagal rajoną. Excel’io pivot lentelės čia tampa jūsų geriausiu draugu.
Vizualizacija – tai kur magija iš tiesų vyksta. Žmonės (įskaitant jus pačius) daug geriau supranta informaciją, kai ji pateikiama grafiškai. Stulpelinės diagramos puikiai rodo palyginimus, linijinės – tendencijas laike, žemėlapiai – geografinius skirtumus. Naudokite tokias priemones kaip Tableau Public (nemokama versija), Google Data Studio, Power BI ar net paprastą Excel.
Štai konkretus pavyzdys. Tarkime, analizuojate būsto rinką. Surinkote duomenis apie butų kainas per pastaruosius penkerius metus. Sukuriate linijinę diagramą, kuri rodo kainos augimą. Tada pridėdate antrą liniją – vidutinių atlyginimų augimą. Staiga matote, kad kainos augo 40%, o atlyginimai tik 20%. Tai jau yra vertinga įžvalga! Tai reiškia, kad būstas tampa vis mažiau prieinamas, kas gali reikšti didėjančią nuomos paklausą.
Konkurentų analizė be šnipinėjimo
Vienas iš galingiausių atvirų duomenų panaudojimo būdų – konkurentų ir rinkos analizė. Ir gražiausia, kad visa tai visiškai legalu ir etiška!
Verslo registrų duomenys yra tikras lobis. Lietuvoje per Registrų centrą galite sužinoti apie bet kurios įmonės įsteigimo datą, veiklos sritis, metines pajamas (iš dalies), darbuotojų skaičių. Tai leidžia suprasti, kas yra jūsų tikri konkurentai, kaip jie auga, kokie yra rinkos lyderiai.
Pavyzdžiui, planuojate įeiti į ekologiškų produktų rinką. Galite išanalizuoti visas įmones, kurių veiklos kodai susiję su ekologiška prekyba ar gamyba. Sužinoti, kada jos buvo įsteigtos (ar tai nauja, auganti rinka?), kiek jų darbuotojų (ar tai didelės įmonės ar mažos startuolės?), kur jos registruotos (ar yra geografinė koncentracija?).
Viešųjų pirkimų duomenys – dar vienas neįtikėtinas šaltinis. Jei jūsų verslas dirba su viešuoju sektoriumi arba planuoja tai daryti, galite pamatyti, kas laimi konkursus, kokios kainos, kokie reikalavimai. Tai padeda suprasti rinkos standartus ir parengti konkurencingesnius pasiūlymus.
Importo ir eksporto duomenys atskleidžia prekybos tendencijas. Jei matote, kad tam tikros prekės importas sparčiai auga, tai gali reikšti augančią vietinę paklausą. Arba, jei eksportas į tam tikrą šalį mažėja, galbūt ten atsirado naujų prekybos barjerų ar konkurentų.
Rinkos tendencijų nuspėjimas (beveik kaip būrimas)
Istoriniai duomenys yra puikūs, bet tikroji vertė atsiranda, kai pradedame prognozuoti ateitį. Ne, jums nereikia būti duomenų mokslininku su daktaro laipsniu, kad tai padarytumėte.
Tendencijų analizė yra paprasčiausia forma. Pažiūrėkite į duomenis per pastaruosius 3-5 metus. Ar matote aiškią tendenciją? Pavyzdžiui, jei elektroniniu būdu perkančių žmonių procentas kasmet auga 15%, galite pagrįstai prognozuoti, kad ši tendencija tęsis bent artimiausius metus.
Sezoninis modeliavimas padeda suprasti cikliškus svyravimus. Daugelis verslų turi sezoninių svyravimų – turizmas, žemės ūkis, mažmeninė prekyba. Analizuodami kelerių metų sezoninę dinamiką, galite geriau planuoti atsargas, personalą, marketingo kampanijas.
Koreliacijos analizė leidžia rasti ryšius tarp skirtingų rodiklių. Pavyzdžiui, galbūt pastebite, kad nedarbo lygis ir pigių prekių pardavimai juda kartu. Arba kad naujų statybos leidimų skaičius prieš dvejus metus koreliuoja su baldų pardavimais dabar. Šie ryšiai gali padėti prognozuoti jūsų verslo rezultatus.
Bet būkite atsargūs! Koreliacija nereiškia priežastingumo. Tai, kad du dalykai kartu auga, nebūtinai reiškia, kad vienas sukelia kitą. Visada ieškokite loginių paaiškinimų ir patikrinkite savo hipotezes su papildoma informacija.
Praktiniai patarimai, kuriuos norėčiau žinoti anksčiau
Dabar pasidalinsiu keliais patarimais, kuriuos išmokau per sunkųjį kelią, kad jums nereikėtų to paties daryti.
**Sukurkite duomenų biblioteką.** Kai rasite naudingą duomenų rinkinį, išsisaugokite jį ir užsirašykite, kur jį radote. Sukurkite paprastą Excel lentelę su nuorodomis, aprašymais ir atnaujinimo datomis. Po metų būsite sau dėkingi, kai norėsite atnaujinti analizę.
**Automatizuokite, kur įmanoma.** Jei naudojate tuos pačius duomenų šaltinius reguliariai, išmokite naudoti API arba automatinio duomenų gavimo įrankius. Tai iš pradžių gali atrodyti sudėtinga, bet sutaupysite dešimtis valandų ilgalaikėje perspektyvoje.
**Derinkit šaltinius.** Niekada nepasitikėkite vienu duomenų šaltiniu. Kryžminis patikrinimas su keliais šaltiniais padidina jūsų analizės patikimumą. Jei du nepriklausomi šaltiniai rodo panašias tendencijas, galite būti daug labiau tikri savo išvadomis.
**Mokykitės iš kitų.** Daugelis portalų turi pavyzdžių, kaip kiti naudoja jų duomenis. Europos atvirų duomenų portalas turi „use cases” sekciją su įkvepiančiais pavyzdžiais. Skaitykite juos, mokykitės, adaptuokite savo poreikiams.
**Investuokite į įrankius ir mokymąsi.** Taip, Excel yra puikus, bet jei rimtai planuojate dirbti su duomenimis, apsvarstykite išmokti Python su Pandas biblioteka arba R programavimo kalbą. Yra daugybė nemokamų kursų internete. Arba bent jau išmokite geriau naudoti Excel – dauguma žmonių naudoja tik 10% jo galimybių.
**Būkite kritiškai mąstantys.** Ne visi atvirieji duomenys yra vienodai kokybiški. Tikrinkite metodologiją, kaip duomenys buvo renkami. Ar imtis pakankamai didelė? Ar yra galimų šališkumų? Ar duomenys pilni, ar yra daug trūkstamų reikšmių?
Realūs pavyzdžiai, kad pamatytumėte galimybes
Teorija yra gera, bet pažiūrėkime į konkrečius pavyzdžius, kaip verslas gali naudoti atviruosius duomenis.
**Mažmeninė prekyba ir vietos parinkimas.** Tarkime, planuojate atidaryti sporto prekių parduotuvę. Naudojate demografinius duomenis, kad rastumėte rajonus su dideliu 18-35 metų gyventojų skaičiumi. Tada žiūrite į vidutinių pajamų duomenis – jums reikia rajono su bent vidutinėmis pajamomis. Pridėdate transporto prieinamumo duomenis – vieta turi būti lengvai pasiekiama. Galiausiai tikrinat konkurentų duomenis – kiek jau yra sporto parduotuvių tame rajone. Rezultatas? Duomenimis pagrįstas sprendimas, kuris gerokai sumažina riziką.
**Logistika ir maršrutų optimizavimas.** Pristatymų įmonė naudoja atviruosius duomenis apie kelio darbus, eismo intensyvumą skirtingu paros metu, oro sąlygas. Tai leidžia optimizuoti maršrutus ir sutaupyti degalų bei laiko. Viena Europos kurjerių įmonė taip sutaupė 12% savo logistikos išlaidų!
**Nekilnojamasis turtas.** Nekilnojamojo turto agentūra analizuoja būsto sandorių duomenis, demografines tendencijas, naujų statybų leidimų statistiką, infrastruktūros plėtros planus. Tai leidžia jiems tiksliai prognozuoti, kurie rajonai augs vertėje, ir konsultuoti klientus apie investicijas.
**Startuoliai ir produktų kūrimas.** Technologijų startuolis, kuriančias sprendimą žemės ūkiui, naudoja atviruosius duomenis apie klimatą, dirvožemį, derlingumą, ūkių pasiskirstymą. Tai padeda jiems suprasti rinkos dydį, identifikuoti tikslinę auditoriją ir pritaikyti produktą realių poreikių.
**Turizmas.** Turizmo agentūra analizuoja lankytojų statistiką, sezoninę dinamiką, populiariausias traukos vietas, viešbučių užimtumą. Tai leidžia jiems kurti paklausias kelionių pakuotes ir optimizuoti kainas pagal paklausą.
Kai duomenys tampa jūsų konkurenciniu pranašumu
Žinote, kas labiausiai stebina? Dauguma jūsų konkurentų tikriausiai nenaudoja atvirųjų duomenų. Jie priima sprendimus remdamiesi intuicija, patirtimi ar ribotos apimties tyrimais. O jūs, išmokę efektyviai naudoti atviruosius duomenis, turite milžinišką pranašumą.
Tai nėra vienkartinis projektas – tai turėtų tapti jūsų verslo kultūros dalimi. Reguliariai peržiūrėkite naujus duomenų rinkinius, atnaujinkite savo analizę, stebėkite tendencijas. Pasaulis keičiasi greitai, ir duomenys padeda jums neatsilikti.
Pradėkite mažai. Nebandykite iš karto analizuoti visų įmanomų duomenų. Pasirinkite vieną konkrečią problemą ar klausimą, kurį norite išspręsti. Raskite reikiamus duomenis, atlikite analizę, priimkite sprendimą. Kai pamatysite rezultatus, natūraliai norėsite taikyti šį metodą plačiau.
Ir nepamirškite – duomenys yra įrankis, ne tikslas. Galiausiai svarbu ne tai, kiek duomenų turite, o tai, kokius sprendimus priimate jų pagrindu. Geriausi rezultatai atsiranda, kai derinsite duomenų įžvalgas su savo verslo patirtimi, kūrybiškumu ir rinkos supratimu.
Atvirieji duomenys yra demokratizavę verslo analizę. Anksčiau tik didžiosios korporacijos galėjo sau leisti brangias rinkos tyrimų ataskaitas. Dabar mažas startuolis ar individualus verslininkas turi prieigą prie panašių duomenų – visiškai nemokamai. Tai neįtikėtina galimybė, kuri laukia būti panaudota. Taigi, ko laukiate? Atvirų duomenų lobynai jau ten, pasiruošę transformuoti jūsų verslo sprendimus!